Mėmelyje (dabar – Klaipėda) gimęs prūsų kilmės poetas Simonas Dachas (1605–1659) apdainavo savo gimtąjį miestą ir sukūrė bene labiausiai jį išgarsinusias eiles apie Anikę iš Toravos.
Paprastos Rytprūsių mergaitės ir jos nuvilto jauno poeto santykių dramą režisierė Inesa Kurklietytė ir prodiuseris Kęstutis Meškys atpasakojo daugiau nei 50 minučių trukmės filme „Anikė. Meilės istorija“.
Skambant vokiečių kompozitoriaus Sveno Helbigo muzikai ir garsiajai Anikės giesmei, S.Dacho bei A.Neander biografijos tyrinėtojai žurnalistas Antanas Stanevičius ir kultūros istorikė Jovita Saulėnienė filme atskleidė senąją legendą.
„Seniai svajojau įamžinti Toravos Anikę, kurios likimas, kaip jos skulptūra Klaipėdos aikštėje, paženklintas įvairiais, netgi tragiškais nutikimais.
Kelis dešimtmečius kaupiau istorinę medžiagą, fiksavau įsimintinus vaizdus“, – per premjerą pasakojo K.Meškys.
Tyrinėtojai išsiaiškino, kad S.Dacho amžininkė Anikė iš tikrųjų gyveno Toravos miestelyje (dabar Nesterovas Kaliningrado sriyje). Ten dar išliko bažnyčios, kurioje ji buvo krikštyta, mūrai.
Bičiulio teologo Johano Partacijaus pakviestas į jo ir numylėtinės A.Neander vestuves Karaliaučiaus katedroje, poetas sukūrė graudžią meilės dainą, nes, pats, regis, buvo įsimylėjęs Anikę.
Kai A.Neander vyras mirė, ji ištekėjo antrą, o vėliau ir trečią kartą už jo įpėdinių kunigų – tada taip buvo įprasta. Bet jie ilgai negyveno.
Likusi su vyriausiu sūnumi Fridrichu, irgi kunigu, našlė mirė 1689 metais Įsrūtyje (Černiachovskas). Prieš tai ji dar spėjo palaidoti ir sūnų.
„Mūsų filmas – sakmė ne tik apie S.Dacho meilę Anikei, bet ir apie daugelio kitų žmonių neblėstančias simpatijas šiai porai, taip pat ir skulptūrai Teatro aikštėje, neatsiejamai nuo Klaipėdos istorijos“, – pažymėjo I.Kurklietytė.
Paminklas Anikei vilioja į Klaipėdą turistus iš vokiškai kalbančių kraštų. Teatro aikštėje išsirikiavę ant grindinio austrai, šveicarai, vokiečiai traukia ilgesingąją meilės giesmę „Anchen von Tharau“, kurią jau išmoko ir ekskursijų vadovai.
S.Dacho eilėraščio herojės vardą garsina Klaipėdoje vykstantys Europos jaunųjų kino kūrėjų festivaliai „Go Debut-Go“ – geriausių trumpametražių filmų autoriai debiutantai apdovanojami sidabrinėmis Toravos Anikės skulptūrėlėmis. S.Dacho vardu pavadinta progimnazija.
Senojo Mėmelio gyventojai 1912 m. pagerbė Toravos Anikę – savo lėšomis Turgaus aikštėje pastatė mergaitės su gėle rankoje skulptūrą. Fontanu paverstą postamentą puošė S.Dacho bareljefas.
Miestiečių pamėgtą paminklą į kitą vietą perkėlė 1939 metais Klaipėdos kraštą aneksavę naciai.
Kalbama, jog taip padaryta todėl, kad Anikė vienintelė stovėjo atgręžusi nugarą Trečiojo Reicho vadui Adolfui Hitleriui, kai jis atvykęs į Klaipėdą rėžė kalbą Turgaus aikštėje nuo teatro balkono.
Kur paskui prašapo skulptūra – iki šiol mįslė. Sovietmečiu Teatro aikštėje, kur stovėjo Toravos Anikės paminklas, kurį laikas dunksojo biustas kitam diktatoriui - Stalinui.
Lietuvai vaduojantis iš sovietinio jungo, išeivių iš Rytprūsių ir klaipėdiečių pastangomis paminklas atkurtas ir sugrąžintas į Teatro aikštę.
Toravos Anikės atminimas pagerbtas ir Kaliningrado srityje - prieš kelerius metu vietiniai šviesuoliai Nesterove ant raudonplytės bažnyčios sienos įrengė mergaitę su gėle vaizduojantį bareljefą.
