Daugybės kulinarinių laidų vedėjas ir prodiuseris A.Biolekas tyliai ir ramiai užgeso savo namuose Kelno mieste.
Likus kelioms dienomis iki liepos 10 d., savo 87-ojo gimtadienio, A.Biolekas nusprendė, kad pakankamai pagyveno šiame pasaulyje. Todėl vyras atsisakė valgyti ir gerti.
„Tu esi artimiausias man žmogus, todėl privalai leisti man išeiti taip, kaip noriu“, – paprašė jis savo įsūnio Scotto Bioleko-Ritchie (51 m.).
„Tačiau aš dar nesu pasirengęs leisti išeiti svarbiausiam savo gyvenimo žmogui“, – sakė įsūnis žurnalistui, kuris paskambino norėdamas pasveikinti A.Bioleką su gimtadieniu.
Australijoje gimęs ir daugiau nei 30 metų šalia televizijos legendos gyvenęs S.Biolekas-Ritchie kreipėsi į medikus ir šie paguldė jo įtėvį į ligoninę.
Po kiek laiko A.Biolekas grįžo namo.
„Alfredas dar silpnas, bet vėl geros nuotaikos. Dabar geria kavą su pienu, valgo savo mėgstamą sūrio pyragą ir skaito gimtadienio paštą. Turiu vilties“, – džiaugėsi įsūnis.
Liepos 23-iąją teisininko, televizijos laidų vedėjo, prodiuserio ir kulinarinės knygos autoriaus gyvybė užgeso.
Nuoširdus, apsiskaitęs ir protingas. Būtent tokios savybės pelnė populiarumą A.Biolekui, kuris nuo aštuntojo dešimtmečio vedė įvairias TV laidas: „Kölner Treff“, „Bio’s Bahnhof“, „Alfredissimo!“, „Boulevard Bio“.
Jis tapo ne tik paprastų žiūrovų numylėtiniu. Pagyrų jam nešykštėjo ir televizijos kritikai.
1993-aisiais A.Biolekui buvo įteikta Vokietijos kritikų Metų premiją, jis buvo pavadintas žmogumi, kuris lyg seismografas dėmesingas savo laidų pašnekovams, jautrus, visada įdomus, nestokojantis humoro ir niekada neatsisakantis padėti.
A.Biolekas buvo aistringas virėjas ir klasikinės tapusios knygos „Mano gyvenimo receptai“ („Die Rezepte meines Lebens“) autorius.
„Scottas – sūnus, aš – tėvas. Mes esame geriausi draugai. Per visus tuos metus pripratome vienas prie kito ir tapome dar artimesni. Scottu galiu visiškai pasikliauti“, – sakė A.Biolekas apie įsūnį.
Televizijos užkulisiuose buvo kalbama, kad jie – pora. „Ne, tikrai ne“, – paklausti apie tai juokdavosi abu.
„Su Alfredu susipažinau Londone per jo buvusį partnerį Keithą. Nuo to laiko mano ryšys su Alfredu labai artimas“, – sakė Scottas.
A.Biolekas įsivaikino ir Keithą, kuris daugelį metų gyvena Niujorke. Jie nuolat kalbėdavosi telefonu.
Per 85-ąjį įtėvio gimtadienį 2019-aisiais Keithas Biolekas-Austinas buvo atvykęs į Kelną.
Balandžio pabaigoje Keithas mirė po ilgos ligos Amerikoje. Šis skaudus likimo smūgis garsųjį televizijos laidų vedėją labai sukrėtė.
Paskutinėmis savo gyvenimo savaitėmis A.Biolekas nuolat klausinėjo Scotto, ar Keithas tikrai mirė. Dabar Scottas vis dar negali susitaikyti su įtėvio netektimi.
„Alfredas mirė rytą, prieš pusę devynių, – pasakojo Scottas. – Jis paliko šį pasaulį ramiai, miegodamas, be skausmų.
Esu sutrikęs, nes Alfredas buvo mano kompasas šiame sudėtingame ir iššūkių kupiname pasaulyje.
Jau seniai savo dienotvarkę sudarydavau pagal jį ir jo poreikius. Dabar turiu suimti save į rankas ir pabandyti gyventi be Alfredo.
Man labai sunku, bet pažadėjau jį paleisti, nes toks buvo jo noras.
Sėdėjau šalia Alfredo lovos, laikiau jo ranką ir sakiau, kad jis gali ramiai iškeliauti.
Gerbiu jo sprendimą ir džiaugiuosi, kad prieš mirtį jam nereikėjo kentėti.“
Paskutinėmis gyvenimo savaitėmis televizijos laidų vedėjas buvo prižiūrimas slaugytojų. Šie paskutinei kelionei A.Bioleką aprengė jo mėgstamais šventiniais drabužiais.
„Šviesiai mėlyni marškiniai, šviesios medžiaginės kelnės ir lengvi vasariniai batai. Ir, žinoma, akiniai. Kas žino, ką jis patirs per savo paskutinę kelionę. Dėl to akiniai ir reikalingi“, – detalėmis apie paskutines savo įtėvio gyvenimo akimirkas pasidalijo S.Biolekas-Ritchie.
Įžymusis televizijos laidų vedėjas 2010-aisiais buvo nukritęs nuo laiptų. Jis tris mėnesius praleido reabilitacijos klinikoje. Vėliau iš naujo mokėsi vaikščioti ir rašyti, tik kalbos nebuvo praradęs.
Ar devintąją dešimtį baigiantis A.Biolekas jautėsi senas?
„Ne, – yra sakęs televizijos laidų vedėjas. – Žinau, kad esu senas, bet senas nesijaučiu.
Tačiau man jau gana. Savo gyvenime pasiekiau daugiau, nei galėjau pasvajoti.
Dėl nieko neapgailestauju ir nesiskundžiu. Jeigu tektų gyvenimą pradėti iš naujo, tikriausiai viską daryčiau taip pat.“
Po kritimo televizijos laidų vedėjas su roliatoriumi įveikdavo nedidelius atstumus parke ar nueidavo į netoliese esančią kepyklėlę nusipirkti savo mėgstamo sūrio pyrago.
Apie mirtį jis niekada negalvojo.
„Būsiu pasirengęs, kai ji ateis. To nesakyčiau, jei būčiau 40-metis. Bet dabar nesvarbu, kada ji ateis – rytoj, po savaitės ar po trejų metų.
Nebijau nei mirties, nei mirti. Kai žmogus viskuo patenkintas, jam lengviau palikti gyvenimą“, – sakė A.Biolekas.
Pomirtiniu gyvenimu televizijos laidų vedėjas netikėjo.
Savo testamente A.Biolekas nurodė, kur norėtų būti palaidotas: „Mano bičiulių, Kelne gyvenančios šeimos kape.
Jie pakvietė mane ir Scottą į savo šeimos kapavietę. Tuomet ir mirę būsime kartu.“
Tikriausiai danguje A.Biolekui yra pakankamai jo mėgstamo sūrio pyrago.
