„Jei atvirai, man kartais sunku save vadinti tikru aktoriumi. Filmuojuosi ir jau esu turėjęs nemažai vaidmenų, tačiau vis tiek sunku save tokiu laikyti. Mano kelias prasidėjo nuo to, kai amerikiečiai Lietuvoje filmavo serialą „Robinas Hudas“ ir aš atėjau į Lietuvos kino studiją norėdamas ten filmuotis. Atėjau, atsisėdau, laukiu... Atėjo tokia moteris, užsirašė mano duomenis ir viskas“, – pasakojo M. Papinigis.
„Prieš pat man išeinant ta moteris sako: „bet tu labai nesitikėk, kad tau paskambinsim, gerai?“, o aš sau galvoju: „tai nieko tokio, čia turbūt taip ir turi būti, turbūt visiems taip būna“. Taigi, tą kartą niekas nepaskambino, tačiau po 3-4 metų kažkas iš tikrųjų paskambino ir pasiūlė filmuotis masinėse scenose. Vaikščiojau, vaikščiojau ir labai patiko. Tuomet pagalvojau – „norėčiau dirbti kine“, – prisimena aktorius.
Aktoriaus gyvenimas – tai sėdėjimas viltyje
Kadaise ir pats „aktorių agentų“ dirbęs bei Lietuvos aktorius į užsienio rinkas pardavinėjęs M. Papinigis teigia, kad jį asmeniškai maloniai stebina, kuomet aktoriai į atrankas ateina jau išmokę tekstą arba įsijautę į vaidmenį, tačiau taip pat atskleidžia, jog aktoriaus gyvenimas iki atrankos yra vylimasis būti pakviestam.
„Kiekvienas kino projektas prasideda nuo kažkokios idėjos, istorijos, rašomas scenarijus, galvojama apie personažus kurie būtų tinkamiausi ir galbūt jau net galvojama apie konkrečius aktorius. Tačiau pats aktorius šiame procese neturi jokios įtakos, kad kažkas jį pasirinktų. Arba režisierius yra jau nusimatęs kažkokį aktorių sąstatą, arba aktorių atrankos režisierius pasiūlo aktorius pagal scenarijaus kriterijus“.
„Jeigu tu nori iškasti griovį, tai šiam darbui turi labai tiesioginę įtaką – turi kastuvą ir štai griovys. Tuo metu aktorius procesui neturi jokios įtakos, todėl tiesiog sėdi viltyje – gal kas jį pakvies, gal nepakvies. Aišku, kai aktorių jau pakviečia į atranką, situacija pasikeičia, bet procesas prieš tai yra laukimas“, – teigė M. Papinigis.
Ekrane mieliau mirtų negu bučiuotųsi
„Mieliau vaidinčiau mirštantį negu besibučiuojantį, nes ganėtinai kritiškai žiūriu į savo bučiavimosi galimybes. Nežinau iš kur tai atėjo, tiesą sakant, neatsimenu kada paskutinį kartą turėjau tokią temą su moterimi“, – juokavo aktorius – „O mirti teko ne kartą, tad man visai patinka, jau turiu įdirbį. Iš principo, filmuočiausi bet kokiame žanre, nes pats žanras man ne tiek svarbu, kiek pats siužetas“.
„Aišku, labai faina yra vaidinti veiksmo filmuose, bet taip pat faina ir tokie epizodiški, trumpi vaidmenys, kur režisieriai atranda puikių sprendimų. Pamenu vienąkart atėjau į filmo premjerą, o režisierė sako „Mindaugai, aš iškirpau tave iš filmo“. Vėliau žiūriu premjerą ir toje scenoje aš nepasirodau, bet pasigirsta mano balsas ir dėl to buvo dar geriau – tiesiog puikus režisūrinis sprendimas“, – pridūrė M. Papinigis.
Kodėl Mindaugas Papinigis atsisakė minties tapti chirurgu, kodėl pusmetį gyveno atokiame Portugalijos kaime bei ar sutiktų filmuotis erotiniuose filmuose – laidoje „Mano pramogos VEIDAI“ per DELFI TV.
