Aktorius R.Downey vyresnysis, kurio seneliai iš tėvo pusės buvo litvakai, motina – pusiau Vengrijos žydė, pusiau airė, gimė 1936-aisiais Niujorke.
Sulaukęs 22-ejų jis jau buvo atitarnavęs armijoje, tapęs bokso čempionu ir dramaturgu, rašančiu eksperimentines pjeses. 25-erių pradėjo kurti filmus.
Jie neturėjo nieko bendra su Holivudo madomis ir apskritai „žiūrovišku“ kinu: tai buvo absurdo juostos, nufilmuotos už visiškai menkus pinigus. Niujorko pogrindis, tikrų tikriausia kontrkultūra.
Beje, septintojo dešimtmečio pabaigoje R.Downey vyresnysis priaugo iki filmų, kurie buvo plačiai rodomi kino teatruose. Viena didžiausių jo sėkmių tapo satyrinė komedija „Putney Swope“ apie reklamos firmą, kurios vadovu netikėtai tampa vienintelis juodaodis darbuotojas.
Jis pervadina kontorą į „Tiesą ir sielą“, uždraudžia priimti alkoholio, tabako ir žaislinių pistoletų gamintojų užsakymus, ir, nepaisant viso to, verslas puikiausiai sekasi. Tiesa, vyriausybė firmos veikloje ima įžvelgti pavojų nacionaliniam saugumui.
„Putney Swope“ padarė įspūdį daugeliui kinematografininkų (pavyzdžiui, jaunajam Jimui Jarmuschui) ir 2016-aisiais buvo įtrauktas į Nacionalinį filmų registrą (tai išskirtinė garbė: į jį įtraukiami JAV kultūrai reikšmingiausi kino filmai, jų kopijos saugomos Kongreso bibliotekoje).
O 1965-aisiais pasaulį išvydo garsiausias R.Downey kūrinys – sūnus, kuris taip pat pavadintas Robertu ir dabar užima pelningiausių pasaulio aktorių reitingo antrą eilutę.
Tiesa, R.Downey jaunesniojo karjera, prieš pradėdama kilti dėl studijos „Marvel“ populiariųjų filmų, daugelį metų šlubavo: aktorių rimtai kamavo narkomanija.
O prie narkotikų jį pripratino būtent tėvas: kai Robertui jaunesniajam buvo šešeri, tėvas jau duodavo jam parūkyti kanapių.
„Namuose buvo pilna žolės ir kokaino, – vėliau pasakojo R.Downey jaunesnysis. – Kai kartu su tėvu vartodavome narkotikus, man atrodė, kad jis taip bando parodyti meilę man vieninteliu jam suprantamu būdu.
Beje, sykiu tėvas atvedė R.Downey jaunesnįjį į kino pasaulį: pirmąjį vaidmenį berniukas gavo tėvo absurdo komedijoje „Aptvaras“ („Pound“), ekranuose pasirodžiusioje 1970-aisiais.
Filmo herojai buvo šunys, Siamo katinas ir pingvinas, laukiantys aptvare, kol juos užmigdys (visus gyvūnus vaidino aktoriai, pavyzdžiui, penkiametis Robertas – šuniuką).
Aštuntajame dešimtmetyje R.Downey vyresniojo kūryba pamažu vis tolo į antrąjį planą, o kokainas – veržėsi į pirmąjį.
„Dešimt metų kokainas ištisą parą, – atviravo jis dienraščiui „The New York Post“ XXI a. pradžioje. – Nieko negalėjau padaryti iki 1981-ųjų, kai dabar jau velionė mano žmona iškėlė ultimatumą. Aš oficialiai užraukiau.
Sūnus man nuolatos tai primena. Aš jam sakau: „Jeigu tau tai padarė tokį įspūdį, kodėl nepasielgi taip pat?“
Kaip žinoma, R.Downey jaunesnysis pasielgė taip pat.
Tiesa, problemas dėl narkotikų tarsi paveldėjo jo sūnus Indio – jis buvo sulaikytas su draudžiamomis medžiagomis jau 2010-ųjų viduryje.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose R.Downey vyresnysis, jau gana žinomas kino sluoksniuose, pradėjo filmuotis didelio biudžeto Holivudo filmuose: vaidino Paulo Thomo Andersono „Pašėlusiose naktyse“ („Boogie Nights“) – šiame filme Dono Chedle’o herojaus vardas buvo Svopas būtent R.Downey vyresniojo seno filmo garbei, vėliau P.Th.Andersonas pakvietė jį į „Magnoliją“.
Dar jis vaidino juostose „Hail Caesar“, „Šeimos galva“ („The Family Man“), „Dangoraižio apiplėšimas“ („Tower Heist“), tačiau visais atvejais kalbama apie epizodinius vaidmenis.
Parengė Matilda Aleksandravičė
