Birmingamo (Jungtinė Karalystė) universitete grimo specialisto bakalauro diplomą įgijusi R.Padvelskytė kūrybinę draugystę su „The Roop“ pradėjo pernai, kai grupė su daina „On Fire“ pradėjo kelionę nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje.
Šįmet „Eurovizijoje“ grupė publiką sužavėjo ne tik puikiu dainos atlikimu, sinchroniškais judesiais, skaisčiai geltonais kostiumais, bet ir išraiškingais žvilgsniais.
Ir pernai, ir šįmet nepaprastą įspūdį padėjo sukurti profesionalus grimas ir šukuosenos.
Per petį persimetusi krepšį su įvairiausiomis grožio priemonėmis R.Padvelskytė grupę „The Roop“ Roterdame lydi į repeticijas, spaudos konferencijas, fotosesijas.
Ši „Eurovizija“ grimo meistrei – pirmas toks renginys. Jai daug įprastesnės kino filmavimo aikštelės – Rūta yra dirbusi HBO mini serialo „Jekaterina Didžioji“, švedų serialo „Hamiltonas“, šiuo metu filmuojamo „Netflix“ serialo „Clark“ ir kitų užsienio juostų užkulisiuose.
R.Padvelskytės darbų kraityje – ir Lietuvoje bei Ukrainoje filmuotas serialas „Černobylis“.
„Kuriant „Černobylį“ per pusmetį įgijau neįkainojamos patirties, – pasakojo grimuotoja. – Su „The Roop“ nariais norime, kad jie konkurse atrodytų natūraliai, todėl grimas turi būti lyg nepastebimas.
Naudoju vadinamąją pikselių techniką – grimas dedamas ne sluoksniais, o lengvais potėpiais, po truputį suvienodinant odos spalvą, užmaskuojant trūkumus ir paryškinant atlikėjų bruožus.“
R.Padvelskytės nuomone, svarbiausia, kad grupės nariai su makiažu jaustųsi gerai: „Kol kas priekaištų iš jų nesulaukiau. Be to, man pasisekė, nes visų grupės narių oda graži, tolygi, tad su jais dirbti lengva.“
– Ar daug darbo turite Roterdame? – paklausiau R.Padvelskytės.
– Įvairiomis dienomis – skirtingai. Iki šiol grafikas buvo intensyvus – daug spaudos konferencijų, interviu, repeticijų.
Įprastą dieną grupės narius paruošiu iš ryto. O vėliau prieš kiekvieną viešą pasirodymą pakoreguoju grimą, šukuosenas.
– Kada prasideda ir baigiasi jūsų darbo diena? Ar visada iš anksto žinote muzikantų dienotvarkę?
– Repeticijų, spaudos konferencijų laikas yra žinomas iš anksto. Bet būna, kad įvyksta ir netikėtas interviu ar nuotolinė vaizdo transliacija.
Mes visi esame apsistoję viename viešbutyje, tad galime greitai susiburti.
Po miestą laisvai vaikščioti negalima dėl COVID-19.
Žinoma, į lauką išeiname, bet nuo viešbučio nenutolstame, nes ir laisvo laiko nėra labai daug.
Įvairiomis dienomis keltis tenka skirtingu laiku. Anksčiausiai esu atsikėlusi pusę šešių ryto.
– Kiek laiko užtrukote su „The Roop“ makiažu ir šukuosenomis prieš pusfinalį?
– Pasirodymui scenoje visus galėjau nugrimuoti per kokias dvi valandas, bet dėl visa pikta pridėjau vieną papildomą valandą.
Pasirinkau klasikinį makiažą. Noriu, kad grupės nariai scenoje jaustųsi natūraliai, jaunatviškai. Siekiu, kad jų oda atrodytų gyva ir spindinti.
– „The Roop“ pasirodymas – energingas. Ar reikia specialių priemonių, kad veidai neprakaituotų ir neblizgėtų?
– Taip. Naudoju specifines priemones, pudrą. Be to, užkulisiuose visada turiu servetėlių. Viena iš grimuotojo darbo dalių – kai atlikėjai, aktoriai ar modeliai suprakaituoja, tenka suskubti nušluostyti jiems prakaitą.
– Esate dirbusi ne viename filme ir seriale. Kuriame buvo sudėtingiausia?
– Galbūt „Černobylyje“. Buvo labai ilgos darbo valandos, sunki specifika. Sunku taip „subjauroti“ žmogaus kūną, kad atrodytų natūraliai.
Kuriant katastrofas vaizduojančius filmus dirba didelės grimuotojų komandos.
„Černobylyje“ vaizduojami ligoninėje gulintys apdegę, žaizdoti žmonės. Vieną aktorių grimuodavome šešias septynias valandas. Po filmavimo mažiausiai valandos reikėdavo grimui nuvalyti.
O iki grimavimo kelis mėnesius buvo kuriamos aplikacijos.
Pirmiausia aktoriai buvo matuojami, pagaminamos gipsinės veido pečių, viso kūno formos. Tada ant tos formos buvo kuriama sužalotos odos imitacija iš plastilino, silikono. Ją tekdavo atitinkamai nudažyti. Tuomet išbandydavome grimą.
„Černobylyje“ dirbo garsus anglų grimuotojas, prostetikos meistras Danielis Parkeris su savo komanda.
Aš jiems asistavau. Tame seriale buvau nuo pat pradžių, kai dar tik buvo kuriamas nudegimų grimas.
Istoriniame seriale „Jekaterina Didžioji“ su kitomis lietuvėmis dirbau masuotės grimo komandoje.
Mes turėdavome nugrimuoti visus masinių scenų dalyvius.
Darbo valandos buvo ilgos, kiekvieną rytą reikėdavo šimtui ar dviem šimtams žmonių uždėti perukus.
Darbas švedų seriale „Hamiltonas“ buvo gal šiek tiek lengvesnis, nors buvo dienų, kai tekdavo „kurti“ sprogimų aukas.
Šiuo metu tebekuriamame švedų seriale „Clark“ su kolege grimuoju pagrindinį aktorių Billą Skarsgardą.
Kiekviename projekte yra savų iššūkių. Lengvų pasitaiko retai.
– Kokias dar garsenybes teko grimuoti? Ar teko su kuo nors susibičiuliauti?
– Grimavimas yra lyg ir ėjimas į žmogaus asmeninę erdvę – nuolatos lieti jo veidą, plaukus. Todėl bet kokiu atveju užsimezga ryšys.
„Černobylio“ filmavimo aikštelėje susibičiuliavau su britų aktoriumi Adamu Nagaičiu, švedų aktoriumi Stellanu Skarsgårdu.
Seriale „Clark“ grimuoju S.Skarsgårdo sūnų Billą.
Su aktoriais, kurie ilgiau filmuojasi, neabejotinai užmezgame tam tikrą ryšį. Džiaugiuosi, kad neteko daug sutikti pretenzingų ar susireikšminusių aktorių. Paprastai kuo žmogus įžymesnis, tuo žemiškesnis, paprastesnis.
– Ar paprastai grimuojate tyloje, ar būna kalbama, juokaujama?
– Tai priklauso nuo aktoriaus asmenybės, nuotaikos. Būna, kad jie patys nori pakalbėti, ko nors paklausti.
Bet būna, kad jaučiasi pavargę, tada darbas vyksta tyloje, fone skambant kokiai nors muzikai.
Būna, kad aktorius grimo kėdėje kartojasi tekstą. Tačiau net jeigu grimuojame tyloje, aktoriai visad padėkoja už darbą.
Aktoriai neretai teiraujasi, ką įdomaus gali pamatyti, kur nueiti, ką paskanauti. Ne kartą jiems esu nešusi paragauti lietuviškų sūrelių su šokoladu. Kai dirbame Kaune, „Spurginėje“ nuperku spurgų.
Per pandemiją aktoriai po darbo dažniausia turi būti viešbučiuose.
Todėl dabar jie faktiškai mato tik filmavimo aikšteles.
O filmavimo aikštelėje visi esame kaip viena didelė šeima. Gal todėl, kad Lietuvoje kino industrija nėra labai didelė, visi vieni kitus pažįsta.
Anksčiau iki pandemijos po kiekvieno projekto būdavo surengiamas vakarėlis, kuriame žiūrėdavome ištraukas iš filmo, dalydavomės įspūdžiais.
O kai būdavo kurio nors komandos nario gimtadienis, jį pasveikindavome su tortu. Šis laikas gyvą ir nuoširdų bendravimą apribojo.
Kai baigiame filmuoti, dažnai nusifotografuojame su aktoriais. Jie mums įteikia dovanėlių, mes – jiems.
– Ar darbe esate susidūrusi su kokiais nors ekstremaliais atvejais?
– Viena priežasčių, dėl kurių taip žaviuosi savo darbu, – kiekvieną dieną esu priversta išeiti iš komforto zonos.
Suomijos šiaurėje esu dirbusi spiginant 40 laipsnių šalčiui. Turėjome iš specialios medžiagos pagamintus krepšius, kuriuose kosmetikos priemonės neužšaldavo.
Aktorius grimuodavome viešbutyje įrengtame grimo kambaryje, tada važiuodavome į filmavimo aikštelę. Po valandos filmavimo lipdavau į mašiną pasišildyti, tada filmuodavome vėl.
Jeigu aktorius yra nugrimuotas, kas nors iš grimuotojų būtinai turi su juo vykti į aikštelę. Jeigu ir neteks grimo taisyti, aktoriui gali prireikti akių lašų, servetėlių.
Per karščius stengiamės priemones laikyti kuo vėsiau. Kai karšta, nuolat tenka taisyti grimą, šluostyti aktoriams prakaitą, pudruoti.
Tenka grimuoti ir netipiškose situacijose. Kartą teko pašukuoti merginą, sėdinčią ant žirgo. Tad turėjau pasilypėti ant kėdės, kad ją raitą pasiekčiau.
Kartą teko nubristi iki aktorių, sulipusių į valtį ežere, ir pakoreguoti grimą, pašukuoti plaukus.
– Gal iš filmavimo aikštelės prisiminimui pasiimate kokį nors suvenyrą?
– Kiekviename projekte gauname nedidelių suvenyrų – marškinėlius ar gertuvę.
Kol kas geriausiai darbą filmuose man primena gertuvės. Jų jau turiu gal dešimt. Dabar prie kolekcijos prisidės „Eurovizijos“ gertuvė. Organizatoriai mus apdalijo įvairia konkurso atributika.
– Kokius naujus iššūkius sau keliate?
– Trokštu tobulėti, nes grimuotojo profesijoje viskas nuolat keičiasi: technologijos, makiažo priemonės, filmavimo kamerų kokybė. Noriu papildomai pasimokyti specialiųjų efektų.
– Ar jūs pati daug laiko praleidžiate prie veidrodžio?
– Esu kaip batsiuvys be batų. Jei reikia keltis labai anksti, iš vakaro susiruošiu drabužius, greitai išsivalau dantis ir šaunu pro duris.
Jei esu pakviesta į renginį ar vakarėlį, galiu sau skirti ir daugiau laiko.
Turiu nedaug grožio priemonių, jos visos telpa į nedidelę kosmetinę, kurią visada turiu po ranka.
Paprastą dieną dažniausiai tik blakstienas tušu perbraukiu ir to užtenka. Darbe man patinka atrodyti paprastai, noriu jaustis patogiai.
