Pernai gruodį dėl pandemijos žiūrovai neišvydo spektaklio „Medžioklė“, kurį uostamiesčio scenoje statė latvių režisierius Elmaras Senkovas aktualia pedofilijos tema. 43 metų V.Jočys jame sukūrė tėvo, kurio dukrą neva nuskriaudė mokytojas, vaidmenį.
Teatro repertuare – nemažai spektaklių, kuriuose vaidina V.Jočys: „Saulės vaikai“, „Tinklas“, „Mūsų klasė“.
Seriale „Moterys meluoja geriau“ Klaipėdos aktorius sukūrė kunigo Broniaus vaidmenį. Jo herojus – toli gražu ne šventasis: jis palieka savąją Palangos kleboniją ir išlekia į sostinę paskui našlaitę Tomą, kurią įsimylėjo.
V.Jočys vaidino ir serialuose „Naisių vasara“, „Rezidentai“. Pastarajame jo herojus – depresija sergantis ir apie savižudybę svarstantis vyras.
Vaidinti serialuose dažniau pasitelkiami vilniečiai aktoriai. Ne todėl, kad jie geresni.
Režisieriai dažniau renkasi pažįstamus šalia esančius aktorius, o provincijos kūrėjai primirštami. Klaipėdiečiams važinėti filmuotis į sostinę nėra labai patogu, o pinigai, aktoriaus teigimu, už vaidmenis serialuose – menki.
Tačiau viską atperka įgyjama patirtis, darbas su skirtingais režisieriais ir kitų teatrų bei mokyklų aktoriais.
Aktorių V.Jočį filmuotis kvietė ir vaidybinių juostų kūrėjai. Jis vaidino režisieriaus Igno Jonyno dramoje „Lošėjas“, Šarūno Barto istorinėje dramoje „Sutemose“. Čia jis sukūrė rusų buhalterio, supirkinėjusio lietuvių žemes, vaidmenį.
Pernai žiūrovai išvydo komediją „Sistema“. Joje V.Jočys sukūrė pagrindinio herojaus – mokytojo – draugo vaidmenį.
„Dirbome ilgai, gal porą metų, kaip sakoma, beveik dėl idėjos, bet norėjome parodyti, kad ir vieni klaipėdiečiai gali sukurti filmą“, – pasakojo aktorius.
Juostą apie dabartinę švietimo sistemą ir bandymus ją keisti sukūrė jaunų klaipėdiečių komanda – režisieriai Arūnas Eimulis ir Tomas Jašinskas.
Šilutėje gimęs V.Jočys vaikystėje lankė dramos būrelius, o baigęs vidurinę mokyklą daug nesvarstė ir įstojo į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą.
Tais metais buvo renkamas režisierių kursas, tačiau kurso vadovas Povilas Gaidys iškart įžvelgė jauno šilutiškio aktorinius gabumus ir stengėsi juos ugdyti, o baigiant studijas pakvietė į Klaipėdos dramos teatrą.
Tuo metu teatre visi aktorių etatai buvo užimti, tad V.Jočys įdarbintas režisieriaus padėjėju – kol kas nors išeis į pensiją.
Režisieriaus padėjėju jis dirba iki šiol – yra ne tik teatro aktorius, bet ir tarpininkas tarp spektaklių statytojų ir artistų.
„Džiaugiuosi, kad per porą dešimtmečių teko dirbti beveik su visais Lietuvos režisieriais. Jie skirtingi, su savais darbo metodais ir režisūriniais sprendimais, o tai grūdina ir tobulina“, – sakė V.Jočys.
Klaipėdos dramos teatro aktorius su bendraminčiais 2000-aisiais įkūrė Parodijos teatrą.
„Tokio dalyko tuo metu Lietuvoje dar nebuvo – pataikėme pačiu laiku. Tai buvo kažkas naujo, greitai išgarsėjome.
Žmonėms linksma, kai švelniai pasijuokiama iš kitų, o man patinka pakelti jiems nuotaiką.
Parodijuodamas Lietuvos ar užsienio žvaigždę nesiveliu į politiką, nieko nepašiepiu, tik su lengva ironija atkreipiu dėmesį į tam tikrus sceninius niuansus, judesius, balso intonacijas, aprangos detales“, – pasakojo V.Jočys.
Žmonės leipo juokais stebėdami, kaip V.Jočys persikūnijo į Rytį Ciciną, Alą Pugačiovą, Vitaliją Katunskytę, Edmundą Kučinską, Verką Serdiučką, Luciano Pavarotti, Elvį Presley, Leonidą Brežnevą.
Nuotaikingų parodijų laukiama įmonių šventėse, gimtadieniuose, vestuvėse, jos paįvairina ir įvairius renginius. Buvo laikai, kai jas rodyti tekdavo kiekvieną savaitgalį.
„Parodijas mėgsta ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Su parodijomis teko apkeliauti daugiau šalių negu su teatro spektakliais – lankėmės JAV, Anglijoje, Airijoje, Vokietijoje, Švedijoje.
Pastaraisiais metais ši banga ėmė slūgti, karantinas irgi pristabdė šitą veiklą“, – kalbėjo V.Jočys.
Dabar aktorius džiaugiasi gavęs galimybę dirbti kartu su žymia lenkų režisiere Agata Duda-Gracz.
Klaipėdos dramos teatre ji stato spektaklį, kurį įkvėpė italų baroko dailininko Michelangelo Merisi da Caravaggio gyvenimas ir kūryba.
