Aktorius T.Daltonas mūsų šalies žiūrovių širdis palenkė dar praėjusiame amžiuje, kai per televiziją buvo parodyta BBC sukurta Charlotte Bronte romano „Džeinė Eir“ ekranizacija.
Jo herojus ponas Edvardas Ročesteris, po gaisro apakęs ir visų apleistas, pagaliau sulaukė meilės – pas jį grįžo Džeinė Eir. O kartu su ja – ir akių šviesa.
Po daugybės negandų pora gali būti kartu. Mini serialo pabaigoje ašarojo, ko gero, visos žiūrovės.
Informacijos apie paslaptingą gražuolį, vaidinusį Edvardą Ročesterį, lietuviškai tuomet buvo nedaug, ji rinkta po kruopelę. Pasirodė, kad Ročesterio charakteris artimas artisto charakteriui.
Per filmavimo pertraukas T.Daltonas linkęs į uždarumą: žvejoja ir skaito pamėgtas knygas, klausosi džiazo ir operų. Jam patinka senoviniai daiktai – renka antikvarinius daiktus.
Vienintelio sūnaus Alexanderio (23 m.) aktorius susilaukė su rusų pianiste Oksana Grigorjeva (51 m.), kuri, dar būdama moksleivė, virpančia širdimi stebėjo tos pačios „Džeinės Eir“ peripetijas.
Nuo jaunystės T.Daltonui nepaprastai tiko praėjusių amžių kostiumai. Režisieriai dažnai tuo naudojosi. Jo kino karjera prasidėjo nuo Prancūzijos karaliaus vaidmens filme „Liūtas žiemą“ („The Lion In Winter“, 1968 m.). 21 metų pradedantysis aktorius atsidūrė vienoje filmavimo aikštelėje su korifėjais – Peteriu O’Toole’u, Anthony Hopkinsu ir Katharine Hepburn.
Jaunajam T.Daltonui vaidyba filme tapo meistriškumo mokykla. Jis prisipažino, kad nenuleisdavo akių nuo vyresniųjų kolegų, stengėsi pastebėti kiekvieną smulkmeną.
Po šio istorinio filmo režisieriai atkreipė dėmesį į T.Daltoną. O jis išsirinko aktoriaus kelią, apie kurį mokykliniais metais, kad ir kaip būtų keista, nė nesusimąstydavo.
T.Daltonas mokėsi aviacijos kadetų mokykloje, priklausė savanoriškajai britų jaunimo karinei organizacijai „Air Training Corps“. Turėjo visas galimybes ateityje tapti karo lakūnu.
Su karine tarnyba susijęs ir jo tėvas, kuris per Antrąjį pasaulinį karą buvo slaptosios žvalgybos kapitonas.
Tiesa, taikos metais T.Daltono tėvas vertėsi reklamos verslu.
Tai padėjo išlaikyti didelę šeimą, kurioje, be Timothy, augo dar keturi broliai ir seserys. Būsimojo aktoriaus mama buvo airių ir italų kilmės amerikietė.
Lėktuvai buvo užvaldę jaunojo T.Daltono vaizduotę tol, kol jis pateko į teatrą, į spektaklį „Makbetas“. Timothy buvo 15 metų. Jį taip pakerėjo teatro atmosfera, kad nuo tada naudojosi kiekviena proga patekti į jį. Ir ne tik į žiūrovų salę – vaikinas nutarė pabandyti vaidinti.
Beje, baigęs mokyklą T.Daltonas vis dar abejojo, kokią profesiją rinktis. Tėvai patarė įgyti išsilavinimą, kuris visada užtikrintų „duonos su sviestu“. Aktoriaus profesija, jų nuomone, negarantavo ne tik sviesto, bet net ir duonos.
Timothy gerai sekėsi chemija, todėl galėjo rinktis arba biochemijos fakultetą, arba Karališkąsias karines oro pajėgas, į kurias jam buvo atviras kelias.
Tačiau vaikinas pasuko trečiuoju keliu – būdamas 18 metų įstojo į Karališkąją dramos meno akademiją, bet diplomo negavo. Dar studijuodamas pradėjo vaidinti Birmingamo repertuariniame teatre, tuo metu nusifilmavo ir juostoje „Liūtas žiemą“.
Metęs mokslus pradedantysis aktorius atsidėjo spektakliams ir filmams. Jį dažnai kvietė vaidinti kostiuminiuose istoriniuose filmuose.
Karaliai, princai ar bent jau lordai – būtent tokius vaidmenis siūlė aukštam ir stotingam aktoriui, turinčiam aristokrato veidą.
Jį jau gerai pažinojo režisieriai ir prodiuseriai, tačiau tarp žiūrovų šlovės dar nebuvo pelnęs. Ją atnešė „Džeinė Eir“ – televizijos serialas, padaręs T.Daltoną žvaigžde, atpažįstama ne tik gimtosios Anglijos gatvėse.
Praėjus metams kitiems po „Džeinės Eir“ aktorius persikūnijo į Džeimsą Bondą – iš pradžių filme „Į dienos šviesą“ („The Living Daylights“, 1987 m.), po to – „Leidimas žudyti“ („Licence to Kill“, 1989 m.). T.Daltonas tapo ketvirtuoju Džeimso Bondo vaidmens atlikėju.
Kaip žinome, tarp agento 007 vaidmens atlikėjų vyksta nebyli kova dėl geriausio visų laikų Bondo vardo. T.Daltonas niekada nesikišo į šį ginčą, netraukė antklodės į savo pusę ir geriausio Bondo laurus mielai atiduodavo Seanui Connery.
Po bondiados, kaip šypsodamasis prisimena T.Daltonas, kad ir į kokį barą užsukdavo, jį stengdavosi pavaišinti firminiais gėrimais, kuriuos filme vartojo jo herojus. Tačiau jis paprastai atsisakydavo motyvuodamas tuo, kad tokie gėrimai jį migdo.
Tiek gerbėjas, tiek žurnalistus visada domino garsaus aktoriaus asmeninis gyvenimas. Oficialiai T.Daltonas iki šiol viengungis – jis nė karto nebuvo vedęs. Viešumoje įsitvirtino jo, kaip „vienišo vilko“, nenorinčio aukoti laisvės dėl mylimos moters, įvaizdis.
Nors „vienintelei ir nepakartojamai“ vietos jo širdyje kol kas nėra, vieninteliam sūnui vietos T.Daltono širdyje atsirado.
Sūnumi Alexanderiu jis didžiuojasi ir, kaip visus tikina, yra laimingas būdamas tėvas. Jo vienintelio vaiko motina yra iš Saransko (Rusija) kilusi O.Grigorjeva.
Kai T.Daltonas sutiko Oksaną, ji savo buvusio vyro dėka jau buvo persikėlusi gyventi į Didžiąją Britaniją. Su britų dailininku Oksana buvo susituokusi kelerius metus.
1995 m. Londono kino festivalyje ji susipažino su T.Daltonu (O.Grigorjeva festivalyje vertėjavo rusų režisieriui Nikitai Michalkovui). Jam buvo 49-eri, jai – 25-eri. 1997-aisiais jiems gimė Alexanderis.
Beveik 10 metų pora gyveno po vienu stogu oficialiai nesusituokusi. Išsiskyrė 2007-aisiais.
Pasak T.Daltono draugų, aktorius Oksaną labai mylėjo, tiesiog nešiojo ją ant rankų. Po išsiskyrimo elgėsi kaip džentelmenas, niekada nekomentavo priežasčių ir tenkinosi trumpa diplomatiška fraze: „Visko pasitaiko.“
Žiniasklaida rašė apie Oksanos neištikimybę – santykius su kažkokiu švedų milijonieriumi.
Nutrūkus ryšiams su su T.Daltonu, O.Grigorjeva išvyko į JAV, kur užmezgė romaną su aktoriumi Melu Gibsonu (65 m.). Jiedu susilaukė dukters.
Oksanos išsiskyrimas su Melu buvo kur kas triukšmingesnis negu su britų aktoriumi: O.Grigorjeva apkaltino M.Gibsoną smurtavimu, po to ilgai truko teismo procesas.
Alexanderis, nors ir pakeitęs gyvenamąją vietą, daug laiko praleidžia su tėvu. T.Daltonas visiškai išlaiko vienintelį sūnų. Jis visada pabrėžia esąs dėkingas Oksanai už sūnų, kuriam šiemet sueis 24 metai. Vaikinas gyvena Los Andžele, bet dažnai lanko tėvą Anglijoje.
Kai nesifilmuoja, T.Daltonas gyvena uždarai. Jis neturi paskyrų socialiniuose tinkluose.
Aktorius prisipažįsta, kad jam geriausias poilsis – telefonas, tylintis parą ir ilgiau. Tiesa, taip atsitinka, jei aktorius jį išjungia. Ir jis dažnai taip elgiasi.
Beje, Edvardo Ročesterio vaidmenį T.Daltonas laiko vienu geriausių ir tikrai mėgstamiausiu savo turtingoje filmografijoje. Ir aktorius visiškai nepyksta ant gerbėjų, kurios prie jo pavardės priduria: „Tas pats, iš „Džeinės Eir“.“
Vyrams jis – Bondas, Džeimsas Bondas. O subtilaus meno gerbėjai giria jo pirmąjį vaidmenį filme „Liūtas žiemą“, pačią juostą vadindami šedevru, padedančiu geriau suprasti anglų charakterį.
Parengė Eleonora BAČYTĖ
