Tačiau būtent šiose srityse Lietuva turi visus šansus laimėti ir įgyti stiprios ES transporto rinkos lyderės įvaizdį bei tapti sektinu pavyzdžiu kitoms šalims. Ką Lietuvos vežėjams reikia padaryti šiandien, kad rytoj mes neprarastumėme konkurencinio pranašumo, kokie lietuvių startuolių sukurti sprendimai keičia krovinio valdymo taisykles ir kaip atrodys prekių pristatymo ateitis – apie visa tai ir dar daugiau žiūrėkite laidoje „Inovacijų DNR“ jau šį šeštadienį per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Jau dabar inovatyvūs Lietuvoje kuriamų startuolių sprendimai padeda įmonėms vieno krovinio valdymą sutrumpinti nuo 60 iki 10 min., tačiau, pasak „Linekos“ prezidento Edmunto Daukanto, nors tokie sprendimai yra puikus pavyzdys to, kaip galima optimizuoti savo veiklą, tačiau Lietuvai norint tapti dar konkurencingesnei, šį laiką reikia trumpinti dar labiau.
„Tik tada, kai mes pradėsime masiškai diegti inovacijas Lietuvoje, mes sužinosime, kad maksimalus vieno krovinio apdorojimo laikas yra 45 sek. Tik tuomet mūsų šalies ekspeditoriai taps konkurencingi, pradės investuoti į naujausias technologijas ir naujas transporto priemones“, – laidos „Inovacijų DNR“metu sakė Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas E. Daukantas.
Jis taip pat pabrėžia, kad nors beveik visos transporto įmonės Lietuvoje turi verslo valdymo sistemas, tačiau platesnį inovacijų taikymą ir verslo skaitmenizavimą iš dalies stabdo pati ES, kuri nespėja priiminėti įstatymų. Be to, kartais šiuos procesus stabdo ir pačios įmonės bei įsisenėjęs, tačiau logiškai sunkiai paaiškinamas XXI a. įmonių noras gauti popierines sąskaitas ir krovinio dokumentus.
„Linekos“ prezidentui pritaria ir 40 metų transporto bei logistikos industrijoje dirbantis ekspertas ir investuotojas Jan Hyttel. Pasak jo, Lietuvos vežėjai visada atrodė kaip pigių paslaugų teikėjai, bet dabar situacija keičiasi ir vis labiau orientuojamasi į kokybę bei procesų skaitmenizavimą. Visa tai gali padėti mums sukurti stiprios rinkos lyderės įvaizdį. Tačiau, kad tai įvyktų, reikalingas Vyriausybės, asociacijų ir įvairių industrijų tarpusavio bendradarbiavimas.
„Skaitmenizacijos procesuose ES atsilieka nuo JAV ir Kinijos. Lygiai prieš dešimtmetį Europos Komisija nusprendė pradėti kovą su pastarosiomis dėl skaitmeninimo. Iki 2025 metų yra nustatytas aiškus tikslas – viskas, kas yra susiję su logistika ir transportu, turi būti skaitmenizuota. Jeigu Lietuva nespės su skaitmenizacija, ji praras fantastišką konkurencinį pranašumą, – sako J. Hyttel.
„Transporto ir logistikos rinka per 5–10 metų smarkiai keisis. Jau dabar matome tam tikrą virsmą, o greitu metu įvyks tikra revoliucija, kuriai įtaką darys skaitmenizacija, robotizacija, dirbtinis intelektas, taip pat ES tvarios politikos įgyvendinimas ir poreikis patenkinti vartotojų, kurie rinksis tvaresnius produktus, lūkesčius. ES atliktas Lietuvos gyventojų supratimo apie skaitmenizaciją tyrimas rodo, kad iš visų ES narių Lietuva užima 14 vietą ir tai yra gera žinia, kuri reiškia, kad turime reikalingų gebėjimų ir supratimą.
Kurdamas laidą „Inovacijų DNR“, aš matau, kiek Lietuvoje yra puikių startuolių sukurtų sprendimų bei įmonių, kurios sėkmingai juos diegia efektyvindamos savo procesus, suteikdamos savo partneriams ir klientams palankias verslo sąlygas, kurdamos tvaresnius verslus ir įgydamos konkurencinį pranašumą.
Ši sinergija tarp startuolių sukurtų sprendimų ir verslo yra sektinas pavyzdys, kuris rodo, kad inovacijų ir skaitmenizacijos bijoti nereikia, į tai reikia žiūrėti kaip į dar vieną galimybę plėtoti, plėsti ir tobulinti savo verslą. Laidoje tą ir siekiame parodyti“, – sako Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas ir laidos vedėjas Jurgis Adomavičius.
Apie tai, į kokius dalykus Lietuvoje reikia sutelkti dėmesį, kad Lietuvos vežėjai liktų stiprūs rinkos dalyviai, koks lietuvių startuolių sukurtas sprendimas leido drastiškai sutrumpinti vieno krovinio apdorojimui skirtą laiką ir kaip kompanijai „Amazon“ pavyko prekių pristatymo laiką sutrumpinti iki vienos dienos, sužinosite įsijungę laidą „Inovacijų DNR“, kuri transliuojama kiekvieną šeštadienį, 11 val. 30 min., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
