„Kino pavasaris“ pristatė atidarymo filmą, vizualinę tapatybę ir klausia: „Veikti ar / ir būti?“

Būtent tirpstančio ledo instaliacija sostinės Šiuolaikinio meno centro kavinės lange ir tiesioginė transliacija www.laukiukinopavasario.lt nuo vasario 22 dienos pristatys vizualinę tapatybę ir primins apie artėjantį 26-ąjį „Kino pavasarį“.

Organizatoriai nežino tikslaus atsakymo, kada kūrinys išnyks ir kaip jis keisis tirpdamas.

Aišku viena, kad ledas ištirps, kaip ir baigsis karantinas.

„Šių metų festivalio tema gimė iš noro apmąstyti pandemijos suardytą įprastą kasdienybę. Pokyčiai išjudino klausimą – kaip elgtis šiandieniame pasaulyje. Kartu su programos sudarytojais Aiste Račaityte, Andrejumi Tănăsescu ir Marija Fridinovaite ieškojome filmų, kurie svarstytų pasirinkimo klausimus skirtinguose kontekstuose – istoriniame, filosofiniame, psichologiniame, socialiniame. Klausimas „Veikti ar / ir būti?“ yra kvietimas žiūrint minėtus filmus įsiklausyti į save, atidžiau įsižiūrėti į vyksmą aplink, globalią situaciją ir kokį poveikį patiriame mes, kaip individai, kaip visuomenė, kaip vienai aplinkai priklausantys gyvi organizmai“, – šių metų temą ir specialią programą pristato Mantė Valiūnaitė, „Kino pavasario“ meno vadovė.

Specialioje programoje bus rodomi ryškių meistrų, pavyzdžiui, Erico Rohmero ar Chantal Akerman, filmai, taip pat balsai iš mažiau Lietuvoje rodomų kraštų – Medas Hondo iš Mauricijaus ar Tomas Gutierrez Alea iš Kubos. Skirtingi klausimo aspektai ir siūlomi atsakymai nusidrieks iš teminės programos į kitų programų filmus. Daug vaisingų dialogų užsimezgė tarp filmų, kurie sukurti prieš kelis dešimtmečius, ir tų, kurie tik neseniai buvo baigti.

Pagrindinę festivalio temą „Veikti ar / ir būti?“ itin paveikiai atliepia atidarymo filmas „Blogio nėra“ (There is no Evil, rež. Mohammad Rasoulof). Berlyno kino festivalyje „Auksiniu lokiu“ įvertintame filme pasakojamos keturios skirtingos Irane gyvenančių žmonių istorijos, kuriose akcentuojamos moralinės stiprybės ir mirties bausmės temos.

„Festivalio atidarymui pasirinkome bekompromisį Irano kino meistro M. Rasoulofo filmą „Blogio nėra“, kuriame nagrinėjami žmonių moraliniai sprendimai, lemiami nuožmios šalies politikos. Filmo istorijos išskleidžia klausimą „Veikti ar / ir būti?“ skirtingais aspektais, sujaudina ir skatina permąstyti laisvės temą“, – sako M. Valiūnaitė.

Irano valdžios engiamas režisierius filmą sukūrė neįprastomis sąlygomis. Nuo 2017 metų M. Rasoulofui uždrausta išvykti iš šalies ir kurti filmus, o 2019 metų birželį jis buvo metams nuteistas kalėti. Šie Irano valdžios suvaržymai nesutrukdė režisieriui labai atvirai prabilti apie savo šalį ir jos žaizdas.

Filmo prodiuseriai nurodė kuriantys keturis trumpametražius filmus skirtinguose regionuose, o M. Rasoulofo pavardė jokiuose dokumentuose nefigūravo. Kai kurias filmo scenas režisavo M. Rasoulofo asistentas, buvo filmuojama uždarose erdvės, pavyzdžiui, kalėjime ar itin atokiuose regionuose. Galiausiai keturios įtaigios istorijos buvo sujungtos į filmą „Blogio nėra“.

Ne pirmus metus kuriant vizualinę tapatybę dalyvauja tarpdisciplininė komanda. Pagrindinį objektą – ledo luituose užšaldytą augmeniją – nuotoliu būdu kūrė tarptautinius šviesos meno projektus ir instaliacijas įgyvendinanti menininkė Rūta Palionytė.

Vėliau prie jos prisijungę fotografijos, kino, muzikos, dizaino sričių atstovai stebėjo ledinio kūrinio tirpsmą ir jungė į vientisą interpretaciją.

„Iš tirpstančio ledo gniaužtų išsivaduojantys augalai, pirmiausia, matyt, asocijuosis su pavasariu. Žvelgiant giliau, tai gali būti sustingusių vidinių būsenų atsiskleidimo metafora, tačiau ne tik. Vieniems tai primins šių dienų aktualijas, laukiamą karantino pabaigą, klimato atšilimo grėsmę, kitiems – galbūt kelionių į šiltesnius kraštus ilgesį. Gerai, kai kūrinys nukreipia įvairiomis interpretavimo kryptimis, skatina mąstyti savaip, kelia skirtingas emocijas. Apie jų įvairovę juk ir yra festivalis“, – sako Kęstutis Gerliakas, „Kino pavasario“ kūrybos vadovas.

Edinburge menų magistro studijas baigusios ir šiuo metu Danijoje gyvenančios R. Palionytės sukurti darbai buvo pristatomi Kopenhagos šviesos festivalyje, šviesos instaliacijų festivalyje Islandijoje, Kanarų saloje Lansarotėje, eksponuojami Estijos architektūros muziejuje.

Kartu su menininke vizualinę tapatybę kūrė talentingi savo sričių atstovai: grafikos dizaineris Marekas Voida, kino operatorius Eitvydas Doškus, montažo režisierė Gintarė Sokelytė, šiuo metu Vienoje studijuojanti kompozitorė Elena Šataitė ir fotografas Augis Narmontas.

Šiemet festivalis kovo 18⎯balandžio 5 dienomis vyks naujame virtualiajame „Kino pavasario“ kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir internetinėje namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.

„Su komanda išgyvename tą patį, ką ir mūsų mylimi žiūrovai, tačiau darome viską, kad visiems ne tik padovanotume viltį, džiaugsmą ar filmus, bet ir atneštume tikrų tikriausią pavasarį bei sukurtume kino šventę, kurioje kino gerbėjų lauks filmai iš viso pasaulio, pamėgti susitikimai su kino kūrėjais, kino žiūrėjimo patyrimus stiprinantys originalūs sprendimai ir kitos kokybiškos patirtys. Žinoma, kaip ir visi, labai pasiilgome gyvų susitikimų ir tikimės, kad jau netrukus galėsime žiūrovus pakviesti į kino teatrus. Planuojame palaikyti kino teatrų atidarymą ir priminti visiems, kad filmų žiūrėjimas kino salėse – itin saugus kokybiško laiko praleidimo būdas. Mūsų visų laukia išsiilgtos patirtys ir netradiciniai filmų rodymo formatai“, – sako Algirdas Ramaška, „Kino pavasario“ vadovas.

Kaip ir kasmet, žiūrovų lauks specialios akcijos, kurių metu filmų peržiūros kainuos pigiau. Kovo 8 dieną vyks „Gera dovana“ kuponų akcija, kovo 14 dieną – pasirinktų filmų peržiūrų, 17 dieną – abonementų, o 30 dieną – „Telia TV“ akcijos. Plačiau skaitykite čia.

Projektą remia Lietuvos kino centras, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus miesto savivaldybė. Festivalis „Kino pavasaris“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.