Žinoma sportinių šokių šokėja, šokių studijos įkūrėja Eglė Straleckaitė pasakoja, jog profesionalių sportininkų gyvenime savęs tausojimo ir saugojimo yra mažai.

Moteris atvira, jog siekiant aukštų rezultatų, kažkada vis tiek kažką pradės skaudėti, o traumos taip pat sunkiai išvengiamas dalykas, dažniausiai užklumpantis pačiu netinkamiausiu metu.

Nuo septynerių metų šokanti ir šiandien jau įkūrusi savo šokių studiją, kurioje veda porinių ir Lotynų Amerikos šokių pamokas, žinoma sportinių šokių šokėja Eglė Straleckaitė jau yra patyrusi rūpesčių su sąnariais.

Šį sekmadienį televizijos laidoje ji atvirai prabils apie savo patirtį su ant parketo patirtomis traumomis.

„Sportininko karjeroje traumos dažniausiai nutinka pačiu netinkamiausiu metu, tad taip nutiko ir man. Kuomet intensyviai su partneriu ruošėmės, tapome konkurso vicečempionais, jau tada pajaučiau, kad man kojos nykščio sąnarys pradeda kelti nemalonius pojūčius. Tada jis pradėjo tinti, atsirado uždegimas“, – laidoje pasakos Eglė.

Sportininkų šeimoje užaugusi moteris tvirtina, kad nuo mažens jau yra supratusi, jog profesionalus sportas yra lydimas skausmų. Ypatingai nuo aktyvios fizinės veiklos pirmiausiai ima kentėti sąnariai.

Sąnarių kremzlių susidėvėjimas yra viena iš dažniausių priežasčių, sukeliančių sąnarių skausmus bei deformaciją. Praktika rodo, jog beveik visi žmonės, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, be kitų nusiskundimų pamini ir sąnarių skausmus.

„Tėtis yra bokso treneris, brolis – profesionalus futbolininkas, mama visą gyvenimą sportavo aerobiką, todėl mūsų šeimoje nėra tokio dalyko, kaip savęs patausojimas. Mes visi žino, jog jeigu tai yra sportas, kažkada kažką, o labai dažnai ir viską, skauda“, – juoksis Eglė.

Pasak specialistų su judėjimu susijusių nusiskundimų pastaruoju metu tik daugėja. Pirmiausiai pasireiškia skausmai, patinimai, atsiranda sąnario funkcijos sutrikimai.

Fizinį skausmą gali sukelti kelios priežastys: jeigu tai uždegimas, tuomet skauda paburkusius audinių, tačiau kuomet sąnario kremzlė yra nusidėvėjusi, kaulas ima liestis su kaulu, taip sukeldamas skausmą.

„Sąnarių problemos turi itin daug priežasčių: viena iš jų yra paveldimumas, taip pat mitybos ir viršsvorio problemos, trečia – tam tikros uždegiminės ligos, kurios netinkamai gydomos, pakenkia sąnarius. Praktikoje sutinkame labai daug reaktyvinių artritų, kuomet sąnariai sukenčia dėl kitų susirgimų, uždegiminių ligų“, – teigia šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė.

Kalbant apie sąnarių veiklą, be galo svarbi tampa kolageno gamyba organizme. Tai siūlo pavidalo baltymas, vienas svarbiausių atraminių tarpląstelinės medžiagos baltymų jungiamuosiuose audiniuose ir epitelio audinio pamatinėje membranoje.

Pasak mokslininkų, nuo 25-erių metų amžiaus žmogaus organizme ima lėtėti kolageno gamyba, o šio baltymo mažėjimas sukelia greitesnį kremzlių, esančių sąnariuose, nusidėvėjimą, atsiranda skausmai.

„Kolagenas yra jungiamojo audinio atstatymui, o jungiamojo audinio mes turime tiek sąnariuose, tiek odoje, sausgyslėse, todėl palaikyti to jungiamojo audinio funkciją ir yra reikalingas kolagenas. Deja, bet jo su maistu mes iš tikri gauname ne daug“, – pasakos gyd. J.Ivanauskienė.

Atsižvelgdami į visuomenės mitybos įpročius, mokslininkai kuria efektyvius maisto papildus, specialiai skirtus sąnariams ir jų funkcijai palaikyti.

„Kuomet yra užsiimama profesionaliu sportu, maisto papildai yra kone privalomas dalykas. Kadangi aš pati neseniai susipažinau su kolagenu, tai tokį maisto papildą padovanojau ir tėčiui.

Pradžioje reikėjo jį įtikinti, kad pradėtų vartoti, tačiau dabar jis džiaugiasi rezultatais ir tvirtina, kad skirtumas tikrai jaučiamas.

Kalbant apie sveikatą, laikausi auksinės taisyklės, jog rūpestis ja yra indelis į priekį, nes reikia rūpintis tada, kuomet dar viskas yra gerai, kol dar nieko neskauda“, – tvirtins Eglė.

Judėjimo laisvė nepavaldi laikui

Laidos „Sveikatos medis“ ištikima žiūrovė, 73-erių metų Sabina Uptienė lengvai padaro špagatą. Ji tikras pavyzdys, jog bėgantys metai nėra priežastis nustoti mėgautis judėjimo laisve.

Vienas iš būdų išvengti sąnarių skausmo – tai kasdieninė mankšta, kuri padeda didinti sąnarių judesių amplitudę ir stiprina organizmą.

Kol sporto klubai uždaryti, ponia Sabina sportuoja namuose ir visuomet gryname ore – daugiabučio balkone pasitiesusi kilimėlį.

Moteris teigia, kad siauroje erdvėje nėra ankšta, mat visi pratimai apgalvoti, jog būtų vienoje linijoje.

„Vietos pakanka, reikia tik tai noro. Neieškoti priežasčių kodėl to negaliu daryti, o ieškoti galimybių ką galiu daryti ir kuo daugiau. Ryte lovoj padarau pirmąją mankštą, o tuomet, išgėrus puodelį kavos, pasileidžiu muziką ir imu sportuoti balkone“, – patarimais dalinsis Sabina.

Šlapimo nelaikymas nėra priežastis atsisakyti norimo gyvenimo ritmo

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dėl šlapimo nelaikymo kenčia to paties amžiaus žmonės. Statistika nepalankiausia senjorams, o ypač moterims.

Joms šlapimo nelaikymas gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu ar po menopauzės, ginekologinių operacijų. Visgi, dauguma su šia problema susiduriančių žmonių vengia apie ją kalbėti garsiai, gėdijasi ir nesikreipia į medikus pagalbos.

„Mes drįstam pasakyti, kad skauda sąnarius, nusilpo rega ar pakilo kraujospūdis, bet retas kuris drįsta pripažinti, kad nelaiko šlapimo. Tačiau ta problema neišnyksta, vien dėl to, kad apie ją nekalbam“, – pasakoja senjorams jogos užsiėmimus vedanti trenerė Izolda Jakuševa.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – visą Lietuvą sujaudinusiu Jokūbėlio istorija

Linksmas, aktyvus, visuomet besišypsantis ir žingeidus berniukas – toks yra prieš daugiau nei metus gimęs Jokūbas.

Deja, tačiau dar jam būnant įsčiose, jo vystymąsi sutrikdė retas genetinis pakitimas, todėl berniukas gimė be šlaunikaulio.

Ši žinia kardinaliai apvertė Jokūbo tėvelių Rimvydo ir Mildos Melkūnų bei jų dviejų vyresnių vaikų gyvenimus. Kreipiantis į medikus, šeima sužinojo, jog Jokūbo likimą galima pakeisti, tačiau tai įmanoma tik atliekant itin sudėtingą ir brangią operaciją.

„Jokūbas turi problemų su klubu ir neturi šlaunikaulio. Todėl jam reikalinga sudėtinga operacija, kurios metu apsukama koja ir iš čiurnos sąnario yra suformuojamas kelio sąnarys. Tai leidžia su protezu ir tūpti, ir bėgioti, ir važiuoti dviračiu – gyventi pilnavertį gyvenimą, kurį gyvena kiekvienas iš mūsų“, – laidoje pasakos tėtis Rimvydas Melkūnas.

Devintąjį sezoną medicinos laida „Sveikatos medis“ pradeda atsinaujinusi – prie ilgametės laidos vedėjos, gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungia veikli ir aktyvi mama, žurnalo senjorams „60+“ įkūrėja Laura Balčiūtė.

Abi damos ir toliau džiugins žiūrovus nuoširdžiomis ir jautriomis padėkomis gydytojams tiesiai iš pacientų lūpų, dalins patarimus, kaip užkirsti kelią klastingoms ligoms, pažindins su naujausiais pasiekimais medicinoje ir atsakys į visiems rūpimus klausimus apie sveikatą.

„Sveikatos medis“ – tai laida, nestokojanti svarbiausių medicinos aktualijų bei patarimų, jautrių ir abejingų nepaliekančių gyvenimiškų istorijų tiek iš gydytojų, tiek iš pacientų lūpų.

Medicinos laida „Sveikatos medis“, kurioje susivienijo ilgametė gydytojos Irenos Pivoriūnienės patirtis ir prodiuserės, laidų kūrėjos Vaidos Skaisgirės jaunatviškas veržlumas – sekmadieniais, 15 val. per TV8!