Žinoma dainininkė ir TV laidų vedėja Vaida Genytė tvirtina, jog su bėgančiais metais vis labiau ima rūpintis savo sveikata. Ir nors moteris spinduliuoja neblėstančia jaunyste, grožiu ir moteriškumu, Vaida sako paslapties didelės neturinti – svarbiausia mokėti įsiklausyti į organizmo poreikius.

Virškinimo sistemos ligos yra vienos dažniausiai pasitaikančių žmogaus gyvenime. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, net kas dešimtas pacientas turi bėdų su virškinamuoju traktu. Vieną didžiausių įtakų žarnyno veiklai ir sveikatai lemia tai, kada, kaip ir kuo maitinamės.

Tam pritaria ir dainininkė, laidų vedėja Vaida Genytė, kuri šį sekmadienį TV8 televizijos laidoje „Sveikatos medis“ sutiko atskleisti savo tvirtos sveikatos receptą. Moteris pasakoja, jog ji jau ne vienerius metus įsiklauso į savo organizmą ir valgo tik tada, kai išalksta.

„Mano diena prasideda nuo vandens, o tada – kava su šokolado gabalėliu. Tokie yra mano pusryčiai, nes rytais ar dienos metu aš alkio nejaučiu ir net nebandau organizmo pertvarkyti. Alkį pradedu jausti tik antroje dienos pusėje, todėl vakarienė mano namuose būna didelė ir soti“, – mitybos ypatumais dalinosi V. Genytė.

Moteris neslepia, jog privalgius sunkaus maisto, suprastėja ne tik savijauta, bet ir miego kokybė. Koncertų ar filmavimų metu nėra lengva reguliariai sveikai maitintis, tačiau Vaida deda visas pastangas, jog rinktųsi tik jos organizmui tinkamą maistą.

„Jeigu vėlų vakarą užvalgau sunkiai virškinamo maisto, tai labai atsiliepia miego kokybei. Skrandis jaučiasi lyg būtų pilnas smėlio, todėl gerai išsimiegoti nepavyksta ir kaip įmanoma, stengiuosi šito jausmo išvengti“, – teigė V. Genytė.

Žmogaus virškinimo sistemos veikla priklauso nuo žarnyne esančios mikrobiotos. Tai žarnyno mikroorganizmų visuma, kurią sudaro apie 2 kg įvairiausių rūšių gerųjų bakterijų. Pasak gydytojų, žarnynas turi nuosavą nervų sistemą, kurioje neuronų daugiau nei smegenyse, todėl sustreikavus virškinimui, sustreikuoja ir bendra žmogaus savijauta.

„Ypač storoji žarna 80 proc. savo maisto medžiagų gauna iš žarnų turinio, todėl tas turinys turi būti pilnavertis. Jeigu žmogus negauna ertminių maisto medžiagų, atsiranda uždegimas. Net kuomet dėl kitų ligų žmogus yra maitinamas per veną, vis tiek stengiamės kiek galima daugiau maisto duoti per burną, kad žarnų epitelis gautų maisto iš vidaus“, – teigė VU Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, gydytojas gastroenterologas prof. Jonas Valantinas.

Esant bėdų dėl virškinimo, gydytojai rekomenduoja virškinimo fermentus, kuriuos žmogus įprastai turėtų gauti su žaliu, augalinės kilmės maistu.

Augalinės kilmės virškinimo fermentai yra natūrali maisto skaidymą palaikanti priemonė. Tačiau ne visus produktus galima valgyti žalius arba dėl nepilnavertės mitybos, jų valgoma nepakankamai.

Tačiau nepakankamą virškinimo fermentų kiekį galima kompensuoti tam skirtais maisto papildais, kurių sudėtyje yra skaidulinių medžiagų, padedančių virškinimo veiklai. Jos ne tik pagreitina maisto judėjimą žarnynu, bet ir išvalo žarnyną nuo nereikalingų žalingų medžiagų.

Didelis kiekis skaidulinių medžiagų yra randamas kviečiuose, avižinėse kruopose, pupelėse, avietėse, datulėse, figose, džiovintose slyvose ar abrikosuose. Taip pat didelis skaidulų šaltinis yra balkšvųjų gysločių luobelėse, kurios žmogaus žarnyne formuoja gelio pavidalo masę ir efektyviai minkština žarnyno turinį, palengvindamos jo pasišalinimą.

„Kiekvienas turi stebėti savo svorį ir jeigu jis pradeda didėti, dažniausiai imama badauti. Tačiau mano pasiūlymas yra maisto porciją dalinti į dvi dalis ir antrą dalį atiduot savo priešui. Nėra kitokių dietų, nei pagal mėnulio fazes, nei pagal kraujo grupes. Dar blogiau, kuomet pradedama vartoti šlapimą varančius produktus, tai tik organizmo alinimas, o pagrindinis dalykas yra maisto kiekis: jeigu svoris ima didėti, maisto kiekį reikia mažinti“, – laidoje kalbėjo prof. Jonas Valantinas.

Prieš kelis metus atliktas tyrimas parodė, jog lietuviai vartoja per mažai ląstelienos: tik 18 g per parą, kai sveikam žmogaus organizmui reiktų 25-30 g. Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas yra ilgiau virškinamas, todėl ne taip greitai išalkstama.

„Buvo laikas, kai nelabai galvodavau ką valgau, tačiau dabar tikrai tas rūpestis labai aktyvus ir svarbus. Aš kartais sulaukiu klausimų, kaip man pavyksta išlaikyti gražią figūrą, tačiau kiekvienos moters gera savijauta priklauso ne nuo to, kas yra lėkštėje, o nuo to, kaip mes gyvenam. Man svarbu yra gerai išsimiegoti, turėti savyje daug pozityvo ir geros nuotaikos“, – žvalumo receptu dalinosi V. Genytė.

Skiepai nuo gripo gali palengvinti kovą su COVID-19 infekcija

Jei ankstesniais metais žmonės neskubėdavo skiepyti nuo gripo, tai šiemet pirmoji skiepų partija buvo išskiepyta greičiau nei per kelias savaites. Tą pastebi ir gydytojai, jog bijantys visą pasaulį sukausčiusio COVID-19 viruso žmonės labiau ėmė vertinti skiepų naudą. Tačiau nepaisant šio viruso, atšalus orams neišvengiamai padaugėja gripo susirgimų, todėl senjorai bei rizikos grupės asmenys yra kviečiami pasiskiepyti nemokamai, jiems tereikia kreiptis į savo gydymo įstaigą.

„Skiepai nuo gripo turėtų būti kaip įprastinė kiekvieno rudens dalis, kadangi kasmet yra šiek tiek skirtinga gripo vakcina, todėl skiepijantis ilgą laiką mes galime sukaupti antikūnus, nuo įvairiausių gripo padermių. Šis ruduo – ypatingas, mat turime dvi oro lašelinių būdu plintančias infekcijas: gripą ir COVID-19. Abi šios ligos labai silpnina žmogaus imuninę sistemą, kvėpavimo takus, todėl jeigu mes pasiskiepijam nuo gripo, mes padedam savo imuninei sistemai kovoti ir su galima kita, koronavirusine infekcija“, – teigė biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis.

Lapkritis – plaučių vėžio žinomumo mėnuo

Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama daugiau nei pusantro milijono naujų plaučio vėžio atvejų. Tai klastinga liga, nes ilgą laiką ji vystosi nepastebima, žmogus nejaučia jokių simptomų, o į pirmuosius juos yra dažnai numojama ranka.

„Pats žmogus turėtų atkreipti dėmesį į pačius pradinius simptomus: jeigu ilgiau nei 3 savaites užsitęsia kosulys, skrepliavimas, dusulys ar kraujas kosėjant, atsiranda nuovargis, svorio kritimas – reikia kreiptis į gydytoją. Rūkymas yra pats pagrindinis rizikos veiksnys susirgti plaučių vėžių, tačiau ne ką mažesnę įtaką gali daryti ir būvimas rūkančiųjų aplinkoj, oro užterštumas bei genetika“, – teigs LSMUL Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmologijos sektoriaus vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Marius Žemaitis.

Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – rankinių dizainerės padėka echoskopuotojai

Žinoma rankinių dizainerė, menų ir amatų centro įkūrėja Irena Serapinienė „Sveikatos medžio“ laidoje savo ir mamos vardu išsakė padėką vienai garsiausių Lietuvos echoskopotuojų, mokslų daktarei Vilmai Brimienei, kartu padėkodama ir kitiems sunkiai dirbantiems medikams.

„Norėčiau padėkoti visiems Lietuvos medikams, kurie ypač šiuo ypatingu laikotarpiu gerbėja daugybei žmonių sveikatą. Didelis „ačiū“ keliauja ir gydytojai V. Brimienei, kuri yra savo profesijos virtuozė, o jos asmenyje aš įžvelgiu visos Lietuvos gydytojus“, – gražius žodžius skirs I. Serapinienė.