Rusijoje tai vadinama Stanislavskio sistema, o JAV – Metodu (režisierius ir dėstytojas Lee Strasbergas papildė ir kiek pakeitė rusų kolegos mokymo būdą).
Laikoma, kad geriausi amerikiečių aktoriai – Marlonas Brando (1924–2004), Alas Pacino (80 m.), Jackas Nicholsonas (83 m.), Dustinas Hoffmanas (83 m.), Robertas De Niro (77 m.) – kaip tik ir yra „Metodo aktoriai“, pasitelkiantys įvairiausius būdus kuo geriau įsigyventi į vaidmenį.
Tačiau kartais artistai persistengia ir, kaip sakoma, iš didelio rašto išeina iš krašto.
Sh.LaBeoufas, „Įniršis“ („Fury“). Kadaise Sh.LaBeoufas atrodė paprastas amerikiečių vaikinas, gana žaismingas, ekrane be perstojo plepantis ir nepataikantis į temą. Jį be svarstymų patvirtino „Transformerių“ („Transformers“) ir dviejų jų tęsinių pagrindinio vaidmens atlikėju.
Tačiau artėdamas prie trisdešimtmečio Sh.LaBeoufas, Holivudo gandonešių nuomone, išprotėjo.
Be to, jis daug gėrė ir kartą įsigudrino susipešti su benamiu, sužlugdydavo spaudos konferencijas.
Šnekama, kad Sh.LaBeoufo pokyčiai prasidėjo 2013 metais filmuojant „Įniršį“, dramą apie amerikiečių tanko ekipažą, kurios veiksmas vyksta 1945-ųjų balandį.
Norėdamas geriau įsigyventi į personažą, išsitraukė sveiką dantį.
Dauguma odontologų kategoriškai atsisakė daryti šią operaciją, Sh.LaBeoufui teko abejotiname Los Andželo rajone ieškoti pigaus dantisto, kuris „per daug neklausinėjo“.
Be to, Sh.LaBeoufas persipjovė veidą. „Jis įėjo ir tarė: „Ei, vaikinai, norite pamatyti pokštą? Įvertinkite“, išsitraukė peilį ir brūkštelėjo per veidą, o po to per visą filmavimą neleido žaizdai užgyti“, – su siaubu prisiminė Loganas Lermanas (28 m.), Sh.LaBeoufo partneris šiame filme.
Sh.LaBeoufas nesimaudė keturis filmavimo mėnesius (o ir išties, apie kokias vonias gali svajoti tankistai?) ir „ištisas dienas žiūrėjo, kaip gaišta arkliai“ – norisi tikėti, kad ne pats juos galabijo.
N.Cage’as, „Paukštelis“, „Vampyro bučinys“ („Birdy“, „Vampires Kiss“). N.Cage’o herojus, patyręs baisių traumų per Vietnamo karą, filme „Paukštelis“ (1984 m.) vaikšto apmuturiuotas tvarsčiais ir aktorius jų nenusivyniojo visas penkias savaites, kol vyko filmavimas: nenorėjo nutolti nuo personažo.
„Žmonių reakcija gatvėse buvo žiauri, – vėliau prisiminė aktorius. – Vyrai ir moterys, žiūrėdami į mane, juokėsi, vaikai stebeilijosi.
O kai pagaliau nusivyniojau tvarsčius, pamačiau, kad prasidėjęs odos uždegimas – vieni spuogai ir įaugę plaukai!“
Filmuojant juostą „Vampyro bučinys“ (1988 m.), kurioje jo herojus pamažu eina iš proto įsivaizduodamas esąs tikras vampyras, N.Cage’as tiesiog priešais kamerą pagavo tarakoną ir ėmė jį valgyti.
„Nuo to laiko žmonės mane vis klausinėja apie tą sceną, – kalbėjo N.Cage’as. – O juk aš dar ir bijau vabzdžių. Man teko išsidezinfekuoti burną šimtaprocentiniu spiritu ir išspjauti tarakoną.“
Po „Paukštelio“, gavusio Kanų Didįjį prizą, jaunasis N.Cage’as buvo bent jau įsidėmėtas. Po 11 metų jis gavo „Oskarą“, o po to kurį laiką buvo laikomas viena didžiausių Holivudo žvaigždžių.
Na, o „Vampyro bučinys“ liko istorijoje iš esmės tik dėl tos scenos su tarakonu.
Jaredas Leto, „Savižudžių būrys“ („Suicide Squad“). Kitas režisieriaus Davido Ayerio (52 m.) filmas po „Įniršio“ buvo DC leidyklos komikso ekranizacija. Ten jam teko susidurti su dar labiau kuoktelėjusiu negu Sh.LaBeoufas aktoriumi J.Leto (48 m.), vaidinusiu Džokerį.
J.Leto, ką tik gavęs „Oskarą“ už translyčio asmens vaidmenį filme „Dalaso klubas“ („Dallas Buyers Club“), suprato, kad imasi vieno garsiausių piktadarių popkultūros istorijoje ir kad jam teks varžytis su ankstesniais šio vaidmens atlikėjais J.Nicholsonu ir Heathu Ledgeriu (1979–2008), todėl į darbą žiūrėjo labai atsakingai.
Jis lankėsi psichiatrijos ligoninėse ir ne tik iš tolo stebėjo ramius šizofrenikus, bet ir kalbėjosi su psichiatrais bei „tais pacientais, kurie padarė baisius nusikaltimus ir jau seniai gydykloje leidžia laiką“.
Persikūnydamas į personažą J.Leto reikalavo, kad į jį kreiptųsi ne Jaredo ar pono Leto vardu, o tik „ponu Džėjumi“ – taip filme vadintas Džokeris.
Ne filmavimo aikštelėje su juostos partneriais jis nebendravo – pavyzdžiui, Willas Smithas (51 m.) per visą filmavimo laiką su juo taip ir nesusipažino, nė karto nepasikalbėjo – jie tik pasikeisdavo replikomis iš scenarijaus, kai būdavo įjungiamos kameros.
Užtat jis pradėjo partneriams siuntinėti dovanas: Margot Robbie (30 m.) gavo dėžutę su gyva žiurke, W.Smithas – su kulkomis.
Bet ir tai dar nebuvo pabaiga. Kartą visa filmavimo grupė iš „pono Džėjaus“ sulaukė svarios staigmenos – kiaulės skerdienos gabalo.
O aktorius Adewale Akinnuoye-Agbaje (53 m.), vaidinęs Kroką, asmeniškai sulaukė pluošto senų „Playboy“ žurnalų, ištepliotų kažkokia lipnia bjaurybe.
Vėliau J.Leto pradėjo dovanoti artistams dar ir mėginius iš sekso parduotuvių, o kulminacija tapo partneriams paštu pasiųsti naudoti prezervatyvai. Be to, J.Leto repetavo gatvėse – gąsdino praeivius specialiu „Džokerio juoku“.
Kino apžvalgininkas Danny Bowesas J.Leto elgesį apibūdino „kaip visišką nesupratimą, kas yra Metodas ir kaip jį taikyti“.
Liūdniausia, kad vaidmuo nepavyko. H.Ledgeris, o vėliau ir Joaquinas Phoenixas (45 m.) už Džokerį gavo „Oskarą“, o J.Leto – tik Auksinės avietės nominaciją.
Adrienas Brody, „Pianistas“. XXI a. pradžioje A.Brody (47 m.) sulaukė pasiūlymo Romano Polanskio (87 m.) filme suvaidinti žydų pianistą Wladyslawą Szpilmaną (1911–2000).
Jis ilgai slapstėsi nuo nacių okupuotoje Varšuvoje, o po karo parašė apie tai labai baisią knygą.
Siužetas aktorių labai sujaudino. Jis pardavė savo automobilį ir butą, išjungė visus telefonus ir išvyko filmuotis į Europą su dviem lagaminais, į kuriuos tilpo visa jo manta. Juk W.Szpilmanas prarado iš esmės viską, ką turėjo.
Be to, A.Brody pradėjo mokytis skambinti fortepijonu ir tam skirdavo po keturias valandas per dieną.
Galiausiai jis jau gebėjo pagroti gana sudėtingus Fryderyko Chopino kūrinius.
Ir dar, būdamas gana lieknas, jis papildomai atsikratė 15 kilogramų – juk W.Szpilmanas, slėpdamasis nuo nacių ir neišvengiamos mirties, visą laiką badavo.
„Nuo tikro badavimo atsiranda tuštuma, kurios niekada anksčiau nebuvau pajutęs, – vėliau aiškino A.Brody. – Nebūčiau galėjęs to suvaidinti, jeigu nebūčiau žinojęs, kas tai yra. Savo gyvenime aš patyriau netekčių, liūdesio, bet nežinojau, kas yra neviltis, sukeliama bado.“
Po filmavimo prireikė pusės metų, kol aktorius atsigavo.
2003-iaisiais A.Brody už vaidmenį „Pianiste“ gavo „Oskarą“ ir įveikė tokius rimtus konkurentus kaip J.Nicholsonas bei Danielis Day-Lewisas (63 m.). Būdamas 29 metų jis tapo jauniausiu laureatu Geriausio aktoriaus kategorijoje.
Parengė Milda Augulytė
