Lietuvos Respublikos pasą gavusi etiopė džiaugėsi, kad pagaliau tapo Lietuvos piliete ir gali balsuoti Seimo rinkimuose.
13 metų Lietuvoje gyvenanti moteris pirma išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminą ir davė priesaiką Lietuvos Respublikai.
Kavos pupeles į Lietuvą importuojanti verslininkė E.Maštavičienė tikino, kad jai svarbu ir tai, kas vyksta gimtinėje. O joje jau pradeda dygti medžiai, kurių sėklas ji prieš porą metų išsiuntė.
Mintis gimtinėje užveisti lietuviškus miškus E.Maštavičienei kilo susitikus iš Etiopijos į Vilnių atvykusia mokslininkų grupe.
Etiopijos miškai daugelį metų buvo negailestingai kertami, todėl žaliųjų plotų smarkiai sumažėjo.
O naujai pasodinti medžiai neprigyja, nes klimatas jiems netinkamas: išskyrus vasarą, yra šalta, vėjuota, pernelyg drėgna.
„Mokslininkai tvirtino, kad miškus atauginti padėtų vėsiam klimatui atsparesni medžiai.
Garsiai išsakiau į galvą šovusią mintį: o gal Etiopijoje galėtų žaliuoti lietuviškos eglės, pušys, kiti medžiai, kuriems nebaisus net didelis šaltis?
Ji svečiams pasirodė įdomi“, – tikino pašnekovė.
Nugabenti didelį kiekį medžių sodinukų iš Lietuvos į Etiopiją būtų pernelyg sudėtinga.
Todėl buvo nutarta nusiųsti medžių sėklų. Dubravos (Kauno r.) medelyne E.Maštavičienė įsigijo maždaug po 100 gramų eglių, pušų, juodalksnių, ąžuolų ir beržų sėklų.
Iš kiekvienos rūšies tokio kiekio sėklų, išskyrus ąžuolų, turėtų išaugti nuo 15 iki 30 tūkstančių augalų.
