Psichopatas žudikas („Šioje šalyje nėra vietos senukams“); vėžiu sergantis vyras, ieškantis, kas po mirties pasirūpins jo vaikais („Biutiful“); palūžęs bedarbis („Saulėti pirmadieniai“); kunigas, sugriovę moteriai gyvenimą („Gojos šmėklos“).
Šie ir daugybė kitų spalvingų J.Bardemo personažų iš tiesų vargu ar rastų temų bendram pokalbiui.
O neseniai ekranuose pasirodė drama „Keliai neužimti“ („The Roads Not Taken“), kurioje J.Bardemas įkūnijo vyriškį, žvelgiantį į savo praėjusį gyvenimą.
Pirmasis „Oskarą“ (už vaidmenį kriminalinėje dramoje „Šioje šalyje nėra vietos senukams“) pelnęs Ispanijos aktorius, kuris buvo patekęs ir į seksualiausių pasaulio vyrų šimtuką, – ekrane kaskart vis kitoks.
J.Bardemas yra sakęs, kad netiki Dievo, bet pripažįsta, jog gyvenime yra aukštesnių jėgų, kurios gali daryti įtaką.
Šiomis jėgomis apdovanoti vaikai ir moterys.
Šių metų liepą J.Bardemas su tėvynaine Penelope Cruz (46 m.) atšventė dešimtąsias savo vestuvių metines. P.Cruz – pirmoji ispanų aktorė, laimėjusi „Oskarą“ (už vaidmenį filme „Viki, Kristina, Barselona“).
Pora augina sūnų Leo (9 m.) ir dukterį Luną (7 m.).
– Jūs, kaip ir jūsų herojus dramoje „Keliai neužimti“, tikriausiai dažnai žvelgiate į nugyventus metus. Kaip jaučiatės įžengęs į šeštąjį dešimtmetį? – paklausė žurnalistai J.Bardemo.
– Pamažėle imu jausti savo amžių – man jau reikia akinių skaityti. Suvokiu, kad mano išmintis turi ribas, bet tapau labiau atsipalaidavęs.
Turiu susitaikyti su tuo, kad Penelope visada bus už mane jaunesnė. Gal dėl to, kad ji moteris.
Moterys iš esmės daug stipresnės nei vyrai.
Jos – varomoji mūsų gyvenimo jėga. Jų dėka atsiradome šiame pasaulyje, jos mumis rūpinasi ir saugo visą gyvenimą.
Dievinu moteris. Pagarbos vertas tik tas vyras, kuris gerbia moteris.
– Ar pritariate MeToo judėjimui?
– Be jokios abejonės. Tai puiki, pačiu laiku gimusi idėja. Jos labai trūko mano tėvynei Ispanijai, kurioje tvyro patriarchalinė dvasia.
– Kas nulėmė tokias jūsų pažiūras?
– Mane išauklėjo motina. Tėvas (tegu Dievas būna gailestingas jo sielai) mano vaikystės ir jaunystės metais šios pareigos neatliko.
Mama man buvo kartu ir tėvas. Matydamas, kaip jai tenka vargti, supratau, kaip sunku šiame pasaulyje moteriai. Ji buvo ir yra labai stipri, kantri, ištverminga.
Iš savo motinos esu tiek daug išmokęs. Ji visą laiką kartodavo, kad turiu paklusti savo instinktams ir nuolat tobulėti.
Bet svarbiausia – nereikia kreipti dėmesio į šlovę. „Kai visi aplinkui šaukia tavo pavardę, geriausia nesiklausyti“, – mokė mane mama.
– Kas paskatino pasirinkti aktoriaus profesiją?
– Manau, kad dėl to kaltas mano kraujas. Aktoriai buvo ir mano mama, ir seneliai.
– Ar aktorystė – svarbiausias jūsų gyvenimo siekis?
– Svarbiausias mano gyvenimo siekis – laiminga šeima. Ji – man svarbiausia. O aktoriumi dirbu dar ir tam, kad ją išmaitinčiau.
Man šiame gyvenime nėra nieko svarbiau už mano vaikus.
Stengiuosi tik dėl jų. Ir tai darau nuo tos akimirkos, kai jie atėjo į šį pasaulį.
– Ar dalyvavote gimdyme?
– Taip. Kai jie gimė, buvau šalia. Jiems gimus prasidėjo naujas mano gyvenimas.
Kad galėčiau tinkamai juos auklėti, turėjau atsisakyti kai kurių savo gyvenimo nuostatų, į kurias buvau įsikibęs anksčiau.
Privalėjau viską permąstyti.
Ir dabar nuolat mokausi. Tai man teikia daug džiaugsmo.
– Ko iš jų mokotės?
– Norėčiau būti toks pat atviras ir nevaržomas, kokie yra mano vaikai. Norėčiau, kaip ir jie, nepasiduoti baimėms, abejonėms.
Mano sieloje nuolat verda įvairios emocijos. Kad geriau jas suprasčiau ir valdyčiau, lankau psichoterapijos seansus.
– Ko vaikai gali iš jūsų mokytis?
– Jie turėtų skaityti knygas. Namuose mobiliuoju telefonu jie gali naudotis ne daugiau kaip 20 minučių per dieną. Juk juos ir taip užgriūva informacijos perteklius.
– Tėvas jūsų neauklėjo ir neglobojo. Ar vaikams reikalinga vyriška globa?
– Turiu šešeriais metais vyresnį brolį Carlosą. Jis buvo mano patarėjas ir mokytojas. Jo visada klausydavau.
– Ar galite būti romantiškas?
– Nežinau. Bet esu labai emocingas. Romantika man reiškia būti su tinkamu žmogumi tinkamu momentu tinkamoje vietoje.
Taip būna tada, kai myli. Būtent šis jausmas sieja mus su Penelope. Trokštu, kad Penelope su manimi būtų tikrai laiminga.
– Kokia yra tikroji meilė?
– Nereikia stengtis, kad mylimas žmogus taptų nuosavybe.
Partnerį privalome gerai pažinti ir gerbti. Tik tokiu būdu galime tikrai mylėti.
Parengė Ona Kacėnaitė
