Kauno Daktarų gaujos istorija truko net tris dešimtmečius. Vis dar paslaptimis apipintam nusikalstamam susivienijimui skirtas šis serialo „Nematoma Lietuvos istorija“ (LRT) sezonas.
Kokios Kauno pogrindinio gyvenimo paslaptys liko dar neatskleistos ir ko nepamatė serialo žiūrovai, „TV antenai“ pasakojo pirmasis Lietuvos vidaus reikalų ministerijos 6-ojo (kovos su organizuotu nusikalstamumu) skyriaus vadovas ir vienas jo įkūrėjų A.Sadeckas.
Kriminalinės policijos įkūrėjui ilgam įstrigo Kauno nusikaltėlių autoriteto Henriko Daktaro dar 1987 metais išrėžti žodžiai: „Viršininke, o ką vėliau darysite jūs?“
Už vagystes sulaikytas Henytė po apklausos tai pasakė dar tuomet, kai A.Sadeckas vadovavo Kriminalinės paieškos valdybos trečiajam skyriui.
„Tai buvo labai taikli jo teisinė, o gal gyvenimiška įžvalga. Jis lyg ir nuspėjo, kad tiek man, tiek kitiems organizuotų nusikaltimų srityje dirbusiems pareigūnams vėliau teks nukentėti nuo savo valdžios“, – kalbėjo A.Sadeckas.
Pirmasis kriminalinės policijos vadovas buvo atleistas kilus triukšmui dėl apvogto Ispanijos ambasadoriaus.
Tuometė Vyriausybė nusprendė, kad kriminalinės policijos vadovas dirbo blogai.
Dokumentiniame filme tik trumpai užsiminta, kad tuo metu, kai kriminalistai tyrė pirmuosius organizuotus nusikaltimus, Lietuvoje dar nebuvo Operatyvinės veiklos įstatymo. To, ką pareigūnai užfiksavo slapta sekdami nusikaltėlius, teismai nelaikė įrodymais.
„Net sunku įsivaizduoti, kaip tuomet dirbome be plačių žvalgybos galimybių ir be įstatymų galimybių“, – kalbėjo A.Sadeckas.
Sukurti dokumentinį serialą „Nematoma Lietuvos istorija“ pasiūlęs A.Sadeckas tvirtino, kad jo tikslas – ne papasakoti apie tuo metu Lietuvoje siautusius nusikaltėlius, bet pažvelgti į pareigūnų, kovojusių su jais, kasdienybę.
„Mano profesinė, pilietinė ir žmogiška pareiga buvo atiduoti duoklę kolegoms – ir buvusiems, ir dabartiniams, dirbantiems šioje sunkioje srityje ir tęsiantiems tuo metu pradėtus darbus“, – sakė A.Sadeckas.
Prieš keletą metų rodytose serijose buvo pasakojama apie buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus nužudymą ir apie „Tulpinių“ nusikalstamos grupuotės sutriuškinimą, vėliau – apie Sigito Gaidjurgio nusikaltėlių susivienijimą.
A.Sadeckas pastebėjo, kad kelias dešimtis „Nematomos Lietuvos istorijos“ serijų sukūrę prodiuseriai ir žurnalistai apie nusikaltėlius ir kovos su jais metodus sužinojo tiek, kad patys jau galėtų įsitraukti į Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos gretas.
Istorinius kriminalinės policijos darbo metodus bandantys atkurti filmo autoriai beveik neturėjo originalios filmuotos medžiagos. Paskutiniais sovietmečio metais nei kratos, nei nusikaltėlių sulaikymai nebuvo filmuojami.
Pirmojoje filmo serijoje tuomečiai kriminalistai prisiminė tuomet paslapčia įamžinę svarbiausius savo ir kolegų darbo momentus, tačiau apie tai garsiai nekalbėdavo. Rinkdami medžiagą filmui šių įrašų jie nerado.
Aštuonios šio sezono serijos skirtos Kauno Daktarų grupuotei, kuri pareigūnų akiratyje buvo atsidūrusi jau 1985–1987 metais.
Garsiosios grupuotės istorija truko beveik 30 metų, o jų padarytus nusikaltimus aiškinosi net kelios kriminalistų kartos.
„Tai nėra labai gerai“, – kovą su ilgiausiai Lietuvoje veikusia gauja įvertino A.Sadeckas. Jo teigimu, procesą buvo pristabdę ir politikų sprendimai.
1987 metais, kai buvo nuteisti Daktarų lyderiai, kai kurie to meto valdžios atstovai pareiškė, kad organizuoto nusikalstamumo Lietuvoje nėra, todėl buvo išardyti ir su juo kovoję skyriai.
„Grupinio nusikaltimo pavojingi pasireiškimai“, – taip, tuomet dar rusiškai, grupuočių veiklą vadino su jais kovojančius padalinius ardę politikai.
Buvusio pareigūno A.Sadecko nuomone, net per kelias dešimtis metų nebuvo atskleistos visos Daktarų grupuotės paslaptys ir visi jų įvykdyti nusikaltimai.
„Tam buvo įvairių priežasčių, o už grotų dabar sėdintis H.Daktaras iki šiol save laiko nekaltu“, – sakė A.Sadeckas.
Kai kurių nusikaltimų nepripažino ir įrodymų priremti ir su teisėsauga sutikę bendradarbiauti Daktarų gaujos nariai.
Vienas tokių – vagystės iš žinomų krepšininkų garažų.
„Čia juk Kaunas, mes liksime nesuprasti“, – pareigūnų supratimo tuomet maldavo nusikaltėliai.
Iki galo neatskleisti liko ir to meto nusikaltimai, susiję su spirito kontrabanda ir nelegalių alkoholinių gėrimų prekyba.
Pirmojo Lietuvos kriminalinės policijos vadovo nuomone, svarbiausia, kad grupuotė buvo galutinai sutriuškinta ir jokių galimybių atsigauti ir vadintis tuo pačiu vardu jau nebėra.
Tą patį A.Sadeckas kalbėjo ir apie vadinamuosius mafijos laikus: „Laikai, kurie buvo, tikrai negrįš. Tiems, kurie daro nusikaltimus, anksčiau ar vėliau už juos teks atsakyti.“
