Menopauzė – neišvengiamas moters organizmo senėjimo etapas. Jau nuo 40-ies metų kiaušidėse ima mažėti moteriškų hormonų gamyba, o sulaukus 45-55 metų – visai sustoja. Šis etapas į moters gyvenimą įneša nemažai pasikeitimų: tiek emocinių, tiek ir fizinių.
„Menopauzės nereikia gąsdintis, tai tiesiog etapas, kuomet moters organizme baigiasi lytinių hormonų gamyba. Toks laikotarpis neišvengiamas ir vyro gyvenime, kai baigiasi testosterono gamyba sėklidėse. Menopauzė turi savo savitus simptomus, kuriuos jaučia bene kiekviena moteris, tik skiriasi jų stiprumas.
Praeito šimtmečio pradžioje menopauzės sulaukdavo tik 30 proc. moterų, o dabar jos sulaukia 95 proc. ir dar sėkmingai tame laikotarpyje gyvena apie 30 metų“, – pasakoja LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja, akušerė ginekologė biomed. m. dr. prof. Rosita Aniulienė.
Šiandien TV8 televizijos laidoje „Sveikatos medis“ apie šį pasikeitimų laikotarpį ir savo patirtį sutiko prabilti ir žinoma aktorė Larisa Kalpokaitė. Visuomet energija, šypsena ir pozityvumu trykštanti moteris drąsiai teigia, jog šis moters gyvenimo tarpsnis yra ypatingas.
„Jis yra pereinamas laikotarpis į visiškai naują kokybę. Kuomet pereini tą periodą, kažkas galvoje lyg cakteli ir tu supranti, kad dabar gali būti savimi. Nereikia stengtis dėl nieko, esi laisva savo noruose, savo poelgiuose“, – laidoje atviravo Larisa.
Dėl pasikeitusios hormonų koncentracijos kraujyje, moters kūne ima vykti pokyčiai, siejami su sunkiai kontroliuojamais menopauzės simptomais – prakaitavimu, karščio pylimu, kraujospūdžio svyravimais, dažnu pulsu, padidėjusiu dirglumu, nemiga. Visgi su mitu, kad menopauzė yra kančios metas, gydytojais nesutinka. Šio periodo problemas įmanoma suvaldyti, nes tai nėra liga, tik natūralus, laikinas procesas. Jį išgyventi padeda pozityvus požiūris, tam tikri gyvenimo būdo pakeitimai ir tinkamai parinkti papildai ar net vaistai.
„Tam tikru laikotarpiu man buvo sunku. Moterims kartais atrodo, kad tai yra gyvenimo pabaiga, tačiau drąsiai galiu sakyti, jog ne. Mes turime visokių priemonių, galim kreiptis į gydytojus pagalbos. Laimei, tas etapas, kai nevaldomai pylė karštis, man truko neilgai, bet žinau moterų, kurioms tai trunka net dešimtmetį“, – pasakojo Larisa.
Kad moterys lengviau susidraugautų su menopauzės laikotarpiu, Jungtinės Karalystės mokslininkai specialiai sukūrė efektyvius bioaktyviųjų medžiagų darinius. Sojų izoflavonai pagal poveikį panašūs į moters lytinį hormoną estrogeną, linų lignanai taip pat turi estrogeno savybių ir kartu palaiko sveikus krūtinės audinius. Nuovargį mažina geležis ir pantoteno rūgštis, o šalavijų ekstraktas palaiko kaulų mineralizaciją, normalų prakaitavimą ir komfortišką savijautą.
„Moterims pagalbą galima suteikti iki 70 metų: skirti hormonus, maisto papildus. Menopauzės simptomams valdyti labai padeda sojų, blakėžudės preparatai, raudonųjų dobilų ir rabarbarų ekstraktai. Moterims menopauzės laikotarpiu trūksta ne tik tų medžiagų, kurios lengvina simptomus, bet trūksta ir mineralų, ir vitaminų, ir bioaktyvių medžiagų“ , – teigė gyd. prof. R. Aniulienė.
Teatro ir kino aktorė Larisa Kalpokaitė antrina gydytojai, pripažindama, jog ir pati menopauzės laikotarpiu ieškojo natūralių simptomus malšinančių būdų, išmėgino maisto papildus, skirtus moteriškajai sveikatai. Pasak pašnekovės, prieš gamtą nepakovosi ir su laiku ateinančius neišvengiamus gyvenimo pokyčius reikia priimti pozityviai, mat menopauzė dar nėra gyvenimo pabaiga.
„Kadangi aš esu chemijos priešininkė, žinau, jog yra gausybė grynai gamtinių priemonių, kurios padeda esant tokiai situacijai. Yra kompleksinės kapsulės, randamos bet kurioje vaistinėje. Ir aš pati jas vartojau ir tai tikrai padėjo, nuėmė nerimą, nes būdavo, jog apimdavo toks niekuo nepagrįstas nerimas. Vis tik, net ir tuo etapu, nereikia taip susikoncentruoti į savo būseną, pergyvenimus.
Daugiau galvokim apie kitus, galvokim apie savo vaikus, darbą, žmogų esantį šalia, kuris visiškai nekaltas, kad tau vyksta fiziologiniai procesai. Norite būti laisvos? Pereikite šį laikotarpį, jis tikrai nemirtinas ir net savotiškai įdomus“, – drąsiai tvirtino Larisa.
Mitybos įpročiai, sergant cukriniu diabetu
Antro tipo cukrinis diabetas – klastinga endokrininė liga, kuri iš pradžių jokių simptomų gali ir nesukelti. Nemaža dalis sergančiųjų net nežino, kad serga, nes žmonės dažnai net nekreipia dėmesio į padidėjusį apetitą, augantį antsvorį, suprastėjusį regėjimą ar nežymų troškulį. Tačiau kuomet liga jau būna diagnozuota, didžiausiu iššūkiu tampa mityba.
„Kuomet žmogus išgirsta antro tipo cukrinio diabeto diagnozę, jam pirmas klausimas kyla, o ką jis dabar galės valgyti? Jis galės valgyti viską, ką valgo sveikas žmogus. Žmogus, kuriam rūpi jo sveikata nevalgo saldumynų, todėl tokia taisyklė galioja ir cukriniu diabetu sergantiems pacientams.
Valgant mes visuomet norim pridėti pilną lėkštę, tad ta lėkštė turėtų būti 20 centimetrų skersmens ir vizualiai padalinta į keturias dalis: dvi dalys yra daržovių, viena dalis kruopų ar bulvių ir paskutinė dalis – mėsos ar žuvies. Kad ir kaip bebūtų skanu, nereikėtų suvalgius įsidėti dar kartą, reikia valgyti iš lėto ir mėgautis maistu“, – patarimus dalino gydytoja endokrinologė Vaida Kakariekienė.
Naujausias mokslinis tyrimas įrodė brokolių ir arbatos veiksmingumą kovoje su vėžiu
Šių metų gegužės mėnesį Amerikos klinikinės onkologijos bendruomenėje buvo pristatytas naujausias mokslininkų tyrimas, kuriuo įrodyta, jog veikliosios medžiagos, randamos brokoliuose ir žaliojoje arbatoje, gali apsaugoti nuo vėžio, sumažinti rizika juo susirgti bei pagelbėti sveikimo procesui.
Šis tyrimas užtruko net dvylika metų, kol buvo surinkti ir išanalizuoti visame pasaulyje rinkti duomenys. Tyrime dalyvavo virš 155 tūkst. žmonių, o jo organizatorius Benforshiro ligoninės konsultantas onkologas, profesorius Robert Thomas drąsiai teigia, jog šio tyrimo rezultatai galutinai panaikino abejones ir patvirtino antivėžinį arbatos ir brokolių poveikį.
„Navikinės ląstelės susidaro dėl besikaupiančių mutacijų. Jos gali kauptis natūraliai, gali kauptis dėl išorinio poveikio, tad antioksidantai, polifenoliai gali suaktyvinti tas organizmo sistemas, kurios susidoroja su oksidaciniu stresu, su tuo išoriniu poveikiu“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga.
