Kompozitorius, muzikos prodiuseris, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojas, pirmosios privačios profesionalios garso įrašų studijos Lietuvoje įkūrėjas, tarptautinės Scenos ir estetikos mokyklos steigėjas. G.Zujus – tarsi žmogus orkestras.
Prieš keletą metų LNK konkurso „Žvaigždžių duetai“ komisijos nariu buvusį vyrą šviesaus atminimo dainininkas Vytautas Kernagis yra pavadinęs Geležiniu Gediminu.
Šis apibūdinimas G.Zujui prilipo, su juo susitikę žmonės dar ir dabar teiraujasi: „Jūs – tas geležinis?“
„Tas „geležinis“ mane labai įpareigoja – verčia daryti dar daugiau ir dar geriau, prisiimti daugiau atsakomybės, būti griežtam, pirmiausia sau“, – kalbėjo pašnekovas.
2016 metais G.Zujus pirmą kartą surengė projektą „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“).
Tuomet rugpjūčio 23-iąją jis organizavo Juodojo kaspino (Baltijos kelio) dienai skirtą virtualų renginį, kuriame gyvai kartu koncertavo žinomi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir šių šalių išeivijos atlikėjai.
Koncertą vainikavo G.Zujaus kūrinys lietuviškų sutartinių pagrindu, kuris vienu metu buvo atliktas Vilniuje, Los Andžele, Čikagoje ir Melburne.
Pernai G.Zujus nustebino daina „Vienybės banga“, kurią Baltijos kelio 30-mečio koncerto finale atliko lietuvių, latvių ir estų scenos žvaigždės Merūnas Vitulskis, Samanta Tina ir Ille Saar.
Šįmet G.Zujaus miuziklas „Nepriklausomybės tiltai“, kurio premjera įvyko Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, suvienijo dešimties valstybių jaunimą.
„Dalis išeivijos lietuvių buvo atvykę į kasmetinę stovyklą, o dalis tų, kurie dėl karantino negalėjo gyvai dalyvauti renginyje, prisijungė virtualiai“, – pasakojo G.Zujus.
Nors muzikos asas daug laiko praleidžia Vilniuje, kur dirba ir gyvena, radęs laisvą minutę, skuba į gimtąjį Kauną.
Šiame mieste G.Zujus turi namus, kuriuos 1924 metais pastatė jo prosenelis Lietuvos kariuomenės savanoris Jonas Jankauskas.
Šių namų kieme vyksta kultūros festivaliai, buriasi menininkai.
Čia susirenka ir senosios Šančių kartos atstovai. Šiuos susibūrimus G.Zujus filmuoja.
Jis planuoja parašyti knygą apie Šančius, į kurią ketina sudėti ir tai, ką yra išgirdęs iš šių žmonių.
„Esu ketvirtos kartos kaunietis. Čia – mano šaknys, širdis, tikrieji namai. Smagu, kad vieta patraukli ne tik man, bet ir kitiems kūrybingiems žmonėms“, – džiaugėsi G.Zujus.
Vyras įsitikinęs, kad ateityje Šančiai turi galimybę tapti meno ir kitokių iniciatyvų centru – kaip Užupis Vilniuje.
Vienas unikaliausių rajonų projektų – „Šančių opera“.
Muziką jai kūrė šių metų pradžioje anapilin išėjęs kompozitorius Vidmantas Bartulis.
Kūrinio baigti jis nespėjo. Prieš mirtį V.Bartulis buvo sakęs, kad muziką kurti baigs G.Zujus.
„Toks iškilaus bičiulio pareiškimas įpareigojo, esu pasiryžęs artimiausiu metu šį darbą padaryti.
Per kalėdinį Šančių renginį turėtų nuskambėti visas kūrinys. Greičiausiai jis taps Šančių himnu“, – vylėsi G.Zujus.
