Dabartiniai jaunuoliai A.Mamontovą ir „Foje“ žino kaip fenomeną, tačiau beveik nėra girdėjęs, kaip prasidėjo jų muzikinis kelias.
„Esu tai pastebėjęs. 2017 metais rengiau didelius koncertus arenose, skambėjo populiarios dainos iš „Foje“ repertuaro.
Groju ir matau, kad jaunesnė auditorija, klausydama senų dainų, kurios anksčiau buvo topai, santūriai stovi, lyg pirmą kartą jas girdėtų.
Visai kitaip reaguoja vyresni žmonės“, – kalbėjo A.Mamontovas.
Laidos „Pagaminta Lietuvoje“ vedėja Marija Silickaja su A.Mamontovu prisiminė jo karjeros vingius.
Groti A.Mamontovas svajojo nuo dešimties metų.
Su klasės draugu Arnoldu Lukošiumi namuose mėgdavo klausytis muzikos ir svajodavo, kad kada nors patys žengs į sceną.
Andrius grodavau gitara, Arnoldas – pianinu. Kai ką įrašydavo į magnetofoną.
Kai vaikinai mokėsi vyresnėse klasėse, jiems buvo skirtas kambarėlis, kuriame buvo keli seni instrumentai. Susibūrė bendraminčių kolektyvas, prasidėjo repeticijos.
Iš pradžių grupė vadinosi „Sunki muzika“. Taip vadinosi ir pirma jų daina, parašyta pagal Algimanto Baltakio eilėraštį.
Vėliau A.Mamontovui į galvą šovė žodis „Foje“.
Jis norėjo, kad pavadinimas būtų trumpas ir lengvai ištariamas.
Grupė grodavo mokyklose, vėliau studentų šventėse. Ten „Foje“ buvo pakviesta į festivalį „Lituanika ’86“.
Tą pačią dieną kartu su „Foje“ scenoje pasirodė ir grupė „Antis“.
Festivalyje į jaunus muzikantus dėmesį atkreipė režisierius Artūras Pozniakovas, kuris vėliau sukūrė filmą „Kažkas atsitiko“. Jame skambėjo dvi „Foje“ dainos.
Po filmo premjeros visi atmintinai mokėjo dainą „Laužo šviesa“.
Ji atvėrė muzikantams duris į koncertų sales, įrašų studijas, prasidėjo gastrolės užsienyje.
„Žvaigždžių liga buvo užklupusi, bet greitai praėjo, – prisiminė A.Mamontovas. – Kai tau dvidešimt metų ir tu staiga tampi atpažįstamas gatvėje, kai visi sako, kad tu esi dievas, aišku, galva šiek tiek apsisuka. Bet tai truko iki pirmos kelionės į Lenkiją.
Vėliau, 1991 metais, pusmetį gyvenau JAV, savaitgaliais grodavau amerikietiškuose klubuose, dainuodavau lietuviškai.
Ten buvo geras trenažas matant, kad tave pirmą kartą girdi, niekas nesvaigsta, niekas nežino nei kur ta Lietuva, nei kas tu toks ir apie ką dainuoji.
Anglų kalbos tada dar nemokėjau. Tokios situacijos žvaigždžių ligą labai greitai pagydo.“
Populiari grupė paskutinį koncertą nusprendė surengti 1997 metais. Jis sutraukė 60 tūkstančių žmonių.
„Mes koncertavome 14 metų, – pasakojo A.Mamontovas. – Yra laikas, kai žmonės auga kartu, gyvena panašų gyvenimą.
Paskui baigi mokykla, studijas, sukuri šeimą, atsiranda papildomų darbų, naujų draugų.
Mes pradėjome augti atskirai. O tokiu atveju žmonės kartais auga į skirtingas puses.
Mes ėmėme skirtingai vertinti kai kuriuos dalykus.
Anksčiau tarp mūsų kildavo konstruktyvūs ginčai, pagimdydavę naujus kūrybinius dalykus, o paskutinių metų ginčiai buvo destruktyvūs. Jie mus vienus nuo kitų tolino.
Todėl pamaniau, kad geriau viską užbaigti, kol pasaulis nemato mūsų griuvimo viduje.
Koncerto dieną buvo beprotiškai malonu, jautru, ypač kai dainavau paskutinę dainą „Laužo šviesa“.
Kartu dainavo 60 tūkstančių žmonių. Man niekada nėra pavykę pravirkti scenoje, bet tada buvau arčiausiai to.“
Grupė „Foje“ buvo tokia populiari, kad buvo įkurtas jos muziejus. Tai – gerbėjų sumanymas.
O organizuoti jo veiklą ir rinkti eksponatus ėmėsi A.Mamontovo dukra Viktorija.
Viktorija dirba su kultūros renginiais, organizuoja Gatvės muzikos dienas ir Vilniaus operoje yra režisierės Dalios Ibelhauptaitės asistentė.
„Dalia yra mano klasiokė, mano abiejų vaikų krikštamotė, tad ji ir pasikvietė dirbti Viktoriją.
Dukra yra talentinga, mėgsta tvarką, moka suorganizuoti, susitarti“, – džiaugėsi A.Mamontovas.
A.Mamontovo sūnus Andrius ką tik baigė Muzikos institutą Berlyne.
Jis yra subūręs grupę, koncertuoja Vokietijoje.
A.Mamontovas vaikams niekada nebruko muzikinio kelio, jo sūnus jį sąmoningai pasirinko ir jam gerai sekasi.
Daug populiarių atlikėjų neslepia, kad juos yra įkvėpęs A.Mamontovas.
Andrius yra buvęs įvairių atlikėjų prodiuseris, ne kartą yra pelnęs Metų prodiuserio vardą.
Pirmas A.Mamontovo prodiusuotas atlikėjas buvo Nėrius Pečiūra, vėliau – grupė „Pompa“, Egidijus Dragūnas, Tomas Augulis, Jurga Šeduikytė, „Naktinės personos“ ir kiti.
Andriui teko paragauti ir aktoriaus duonos.
„Vieną 1996 metų dieną paskambino režisieriaus Eimunto Nekrošiaus prodiuserė ir pakvietė pasikalbėti.
Tuo metu režisierius buvo atnaujinęs roko operą „Meilė ir mirtis Veronoje“, kurioje dainavo Povilas Meškėla ir Česlovas Gabalis.
Maniau, kad jis mane kviečia, nes nori joje ką nors pakeisti.
Susitikome Šiuolaikinio meno centro kavinėje. Jis ir sako: „Aš čia tokį spektaklį statau – „Hamletas“.“
Paklausiau, ar jis nori, kad kas nors parašytų jam muziką. O jis pasakė norintis, kad aš vaidinčiau Hamletą.
Mane ištiko šokas – juk tai didelė atsakomybė.
D.Ibelhauptaitė mokykloje statydavo spektaklius.
Mudu su dvejais metais jaunesniu Oskaru Koršunovu esame vaidinę kažkuriame jos mokykliniame spektaklyje.
Ir staiga didžiausias autoritetas man siūlo tokį vaidmenį.
Paklausiau, ar galiu atsakyti kitą dieną, nes man reikia pagalvoti.
Po savaitės turėjo prasidėti „Foje“ koncertinis turas, tačiau tą pačią dieną gavau žinutę, kad grupės narys Algis Kriščiūnas susilaužė koją, todėl turas keliems mėnesiams nukeliamas.
Tą dieną buvo mano gimtadienis, tad pagalvojau, kad Hamleto vaidmuo yra geriausia dovana, kokią iš viso kada nors esu gavęs.“
Spektaklis buvo repetuojamas devynis mėnesius.
„Darbas buvo ilgas ir įtemptas, – prisiminė A.Mamontovas. – Pradinė „Hamleto“ versija truko septynias valandas. Vėliau spektaklis sutrumpėjo iki pusketvirtos valandos.
Mes jį rodėme 16 metų. Dienos šviesą jis išvydo daugiau kaip 200 kartų. Su „Hamletu“ apkeliavome 38 šalis.
E.Nekrošius man suteikė daug didesnės patirties scenoje, nei būčiau gavęs per ketverius metus, praleistus Muzikos ir teatro akademijoje.“
Šiuo metu A.Mamontovas savo kūryboje ieško naujų spalvų. Dabar jis bando įgyvendinti seną savo svajonę – kurti elektroninę muziką.
Praėjusių metų pabaigoje Šiuolaikinio meno centre jis surengė „Elektromechaninį koncertą“.
Praėjusią vasarą šis koncertas skambėjo Valdovų rūmuose. Vasaros pabaigoje pasirodė A.Mamontovo dainos „Malibu“ vaizdo klipas.
Visą 2TV laidą „Pagaminta Lietuvoje“ galite matyti čia.
Parengė Rūta Peršonytė
