Itin šiltais atsiminimais apie maestro dalijasi ir jo mokinys Merūnas Vitulskis, teigdamas, kad Virgilijus Noreika jo išmokė ne tik vokalo, muzikinės interpretacijos paslapčių, bet ir prisidėjo prie jo asmenybės formavimosi:
„Jis buvo aukščiausio pilotažo diplomatas. Sukdamasis tarp daugybės įvairių žmonių sugebėjo išlikti nekonfliktiškas, tolerantiškas ir su visais rasdavo bendrą kalbą“.
Pats be tėvo užaugęs Merūnas iš savo mokytojo teigia visada jautęs tėvišką rūpestį.
„Jis visus savo mokinius besąlygiškai mylėjo kaip savo vaikus. Į mus jis žiūrėdavo visapusiškai, ne vien iš profesinės pusės, visada domėjosi mūsų gyvenimais ir pats gyveno mūsų rūpesčiais.
Jis visur ir visada buvo be galo reiklus, bet net ir griežtumas jo buvo tėviškas. Nepaisant to, jis sakydavo, kad ne tik mus moko, bet ir pats mokosi iš mūsų“, – prisimena dainininkas.
Virgilijus Noreika be galo gerbė savo profesiją ir kiekvieną žiūrovą. Todėl, kaip pasakoja M.Vitulskis, jis neatsisakydavo koncertuoti ir nedidelėms, vos 15-20 žiūrovų grupėms ir net tokiose mažose salėse atiduodavo visą savo energiją.
„Jis niekada neparodydavo nuovargio, net tada, kai mes jau visi žinojome, kokia jo sveikata. Kartą, sudainavęs „Funikuli funicula“ man pasakė: „Merūnai, nepasiduok“. Ir jis pats iki paskutinės minutės nepasidavė.
Virgilijus Noreika buvo amžiaus dainininkas ir amžiaus pedagogas. Net ir dabar nebūna savaitės ar mėnesio, kai mes apie jį neužsimintume.
Atrodo, kad jis niekur neišėjo, tuoj pasirodys su savo portfeliu, išsitrauks natas ir mes dirbsime. Tokie žmonės neišeina“, – sakė M.Vitulskis.
Jis kartu su kolegomis Vaidu Vyšniausku ir Edmundu Seiliumi dalyvavo ir Virgilijaus Noreikos atsisveikinimo su didžiąja scena ture „Ačiū už meilę“.
Šį koncertą maestro 85-ųjų gimimo metinių proga žiūrėkite šeštadienį 16 val. 30 min. ir 18 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
