Nuo to laiko, kai 1975-aisiais Holivudo režisierius Stevenas Spielbergas sukūrė „Nasrus“ („Jaws“), prasidėjo įspūdingų didelio biudžeto filmų su pribloškiamais vaizdo efektais era.
Juostoje, kurioje pasakojama apie kvapą gniaužiančią milžiniško baltojo ryklio žudiko medžioklę, yra toks epizodas. Plieskiant saulei paplūdimyje stoviniuoja žmonės ir baimingai žvelgia į vandenyną.
Ar jie gali šokti į šaltas bangas? O gal jų tyko pavojus patekti rykliui į nasrus?
Panaši padėtis šiuo metu yra Holivude. Kai kuriose šalyse po priverstinės pertraukos kino teatrai vėl atsidaro.
Bet kino studijų bosai ir prodiuseriai delsia: ar verta su itin brangiais filmais žengti į šią nenuspėjamą rinką?
Anksčiau planuotos premjeros buvo nukeltos iš pradžių į rugpjūtį, o dabar – jau ir į spalį.
Toks likimas ištiko ne tik „Principą“, bet ir studijos „The Walt Disney Company“ veiksmo dramą „Mulan“, sukurtą pagal klasika tapusį to paties pavadinimo animacinį filmą, bei amerikiečių superherojų juostą „Nuostabioji moteris II“.
„Principo“ premjera buvo atidėta net tris kartus. Dar pavasarį tapo aišku, kad ir naujo bondiados filmo „Nėra laiko mirti“ premjera numatytu metu taip pat neįvyks.
Dėl šių ir panašių atvejų Šiaurės Amerikos kino teatrų pirmo pusmečio pajamos buvo mažiausios per 25 metus.
Ekspertai teigia, kad šiemet kino teatrų pajamos gali būti perpus mažesnės nei pernai.
Prodiuseriai karčiai juokauja: „Holivudas kosi, o pasaulio kino verslas serga sunkia gripo forma.“
Studijos atideda filmų premjeras, nes jų vadovams klausimų kyla daugiau, nei yra atsakymų.
Ar žiūrovai, kurie kelis mėnesius naudojosi tokių bendrovių kaip „Netflix“ paslaugomis, pakils nuo savo sofų ir plūstelės į kino teatrus?
Juk laukiama antros koronaviruso bangos.
Ir kokių konkrečiai šalių gyventojai linkę lankytis kino teatruose?
Štai Kinijos rinka dar neatsigauna. Čia kino teatrai turėjo atsidaryti prieš kelis mėnesius, bet po kelių dienų apribojimai grįžo.
Prieš keletą savaičių koronaviruso proveržis Pekine privertė sugriežtinti saugumo priemones.
Daugelyje JAV valstijų vėl auga infekuotųjų skaičius. Dėl to ten taip pat buvo pratęsti kino teatrų lankymo apribojimai.
Virusas sunkiai nuspėjamas. O Holivudas savo versle labiausiai ir bijo nežinomybės.
Kino studijų vadovai ir vadybininkai, lyg tie poilsiautojai iš „Nasrų“, lūkuriuoja ir bailiai žvilgčioja į verslo vandenyną.
Jie slapčia dairosi į dešinę ir į kairę – gal kas nors esantis šalia išdrįs žengti pirmą žingsnį, šoks į vandenį ir nebus sudraskytas?
Kino verslo rykliai, paprastai besistengiantys vienas kitą pranokti arba praryti, virto bailiais kiškiais, drebančiais dėl savo ateities. Jie linkę stebėti ir nežengti pirmo žingsnio.
Dėl to tokie filmai kaip antai didvyrių epas „Greyhound. Mūšis dėl Atlanto“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Tomas Hanksas, buvo perleisti transliavimo bendrovėms.
Kino studija „Sony Pictures“, gegužės pradžioje norėjusi „Greyhound. Mūšį dėl Atlanto“ rodyti kino teatruose, šias teises pardavė „Apple TV plius“. Manoma, kad sandorio vertė – 70 mln. dolerių.
Iki koronaviruso pandemijos kino studijos taip pat ne itin pasitikėdavo kino teatrais.
O dabar, kai filmų premjeros vis atidedamos, trims „Oskarams“ nominuotas režisierius Ch.Nolanas negali laukti, kada kino pasaulis vėl įsuks į įprastines vėžes.
Kadangi filmų apie Betmeną režisierius yra vienas sėkmingiausių kūrėjų kino istorijoje, į jo žodžius įsiklauso visi.
Kovo pabaigoje JAV dienraštyje „The Washington Post“ Ch.Nolanas prabilo apie kino galią suvienyti žmones. Jo nuomone, poreikis būti kartu, mylėti, juoktis ir verkti po koronaviruso pandemijos bus didesnis nei bet kada anksčiau.
Jau prieš kelis mėnesius britų režisierius spaudė „Warner Bros.“ studiją, kad ji, kaip buvo planuojama, filmą „Principas“ pradėtų rodyti liepos viduryje.
Tai būtų ženklas, kad kinas atsigauna. O šio ženklo laukia visi filmų kūrėjai.
Bet yra didelė problema. Teigiama, kad didžiule paslapties skraiste apgaubtas „Principas“ kainavo 200 milijonų dolerių, o gal net daugiau.
Tokių brangių filmų rinkodarai kino studijos dažnai papildomai dar skiria milijonines sumas.
Todėl Ch.Nolano juostai reikėtų uždirbti 500 milijonų dolerių, kad ji taptų pelninga.
Tai pasiekti sunku, nes, pavyzdžiui, Kinijoje ir tokiose daug gyventojų turinčiose JAV valstijose kaip Kalifornija ar Florida šio filmo kino teatruose greičiausiai nebus galima rodyti.
Per koronaviruso pandemijos sukeltą krizę Holivudo įtaka smarkiai sumažėjo. „The Walt Disney Company“ jau daug metų visame pasaulyje lydėjo finansinė sėkmė. 2019-aisiais koncernas pasiekė didžiausią metų apyvartą savo istorijoje.
Vaidybinis filmas „Mulan“ – brangiausias ir strateginiu požiūriu svarbiausias metų kino gaminys.
Šią juostą „The Walt Disney Company“ pirmiausia skyrė Kinijos rinkai, kuri pastaraisiais metais vystėsi milžinišku greičiu.
„Mulan“ premjera turėjo įvykti kovą, tačiau 200 milijonų dolerių kainavusio filmo kino studija mielai atsikratytų.
Režisieriaus S.Spielbergo „Nasrai“ į JAV kino teatrus atkeliavo prieš 45 metus. Tada filmas pagerino visus populiarumo rekordus.
Juostos biudžetas buvo 7 mln. dolerių. Šie pinigai sugrįžo per pirmą savaitgalį, kai „Nasrai“ buvo rodomi 400 kino teatrų.
Juosta daugiau nei pusę metų išsilaikė JAV populiariausių filmų sąraše ir galiausiai atnešė 260 milijonų dolerių pajamų.
Vėliau „Nasrai“ pradėjo kelionę po platųjį pasaulį.
Gruodį filmas buvo rodomas Europoje, 1976 m. balandį pasiekė Pietų Korėją ir toliau didino pelną.
Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Tai liudija režisierių Anthony ir Joe Russo filmo „Keršytojai. Pabaiga“ finansinė sėkmė.
Pernai ekranuose pasirodęs ir 350 mln. dolerių kainavęs filmas – iki šiol sėkmingiausias Holivudo istorijoje.
Vien JAV filmo premjera vienu metu vyko daugiau nei 4500 didžiųjų ekranų. Jau per pirmą savaitgalį juosta uždirbo beveik tris milijardus dolerių.
Holivudas tikriausiai ir toliau būtų karaliavęs pasaulyje, jeigu ne koronaviruso pandemija. Ji parodė, kad kino verslo milžinai visiškai nepasirengę sukrėtimams.
Dabar kino studijų vadovai ir filmų kūrėjai privalo greitai keistis.
Ar gali būti, kad koronaviruso pandemija Holivude baigė gigantomanijos laikus?
Tai mažai tikėtina. Bet kai kurie kūrėjai mąsto jau kitaip.
Ch.Nolanas tai pademonstravo savo pavyzdžiu. Jo epinės istorijos paprastai rutuliodavosi didingos muzikos fone. Tačiau dabar dėl koronaviruso režisierius negalėjo surinkti orkestro. Muzikantai savo partijas įrašė namuose vieni, vėliau įrašai buvo sujungti studijoje.
Parengė Ona Kacėnaitė
