„Nuo...iki…“ laidoje – itin atviras 19-metės interviu. Pastarieji metai Evitai nepagailėjo iššūkių. Iš pradžių – džiaugsmas ir liaupsės atėjus į „Lietuvos balsą“, netrukus – netikėta tėvo Vitalijaus Cololo mirtis, apie kurį atlikėja vis dar sunkiai renka žodžius, dar po kelių mėnesių – muzikinio šou laimėtojos titulas, o vasaros pabaigoje ir pirmoji daina su klipu. Per šiuos metus merginai teko leistis tikrais amerikietiškais gyvenimo kalneliais.
Tačiau tvirtai pirmuosius muzikinės karjeros žingsnius dedanti Evita iš šio pasaulio nežada niekur trauktis – juk ją, tuomet dar 11-metę, dainuoti paskatino būtent tėtis.
„Iki šiol esu dėkinga tėčiui, kad palaikė mane einant savo keliu. Tas palaikymas mane atvedė iki ten, kur dabar esu. „Lietuvos balso“ pergalę skyriau jam“, – vos tramdydama ašaras kalba Evita.
Prisimindama savo vaikystę, Evita pasakoja, kad dėl žinomumo tėtis net negalėdavo ateiti pažiūrėti konkursų, kuriuose dainininkė dalyvaudavo ir vieną po kitos skindavo pirmąsias vietas.
Negana to, ir išgirdę Evitos pavardę, aplinkiniai dažniausiai iškart susidarydavo išankstinę nuomonę.
„Mano šeima ir mokytoja stengėsi, kad aš neišgirsčiau komentarų, kad visko pasiekiau tik dėl tėčio. Todėl mane į konkursus lydėdavo tik mokytoja ir mama. O tėtis pasižiūrėdavo įrašus namuose. Mes buvom taip sutarę, kad geriau jam nereikia eiti, nes iškart gausim nereikalingo dėmesio ir ore klaidžios sąmokslo teorijos“, – laidoje „Nuo...iki…“ prisimena ji.
Tokių kalbų pasitaikė ir laimėjus „Lietuvos balsą“ – esą publikai pagailo ką tik tėčio netekusios Evitos. Tačiau nuo vaikystės užgrūdinta ir prie neteisingų apkalbų pratusi mergina, šiandien į tai nekreipia jokio dėmesio – Vilniuje pradeda naujas, netikėtas studijas ir toliau veržiasi į muzikinį pasaulį.
Kokias pamokas dukrai davė Vitalijus Cololo, kaip Evita prisimena savo tėtį ir ką iš tikrųjų reiškia augti žinomoje šeimoje – šį pirmadienio vakarą, laidoje „Nuo...iki…“, 20 val., per LNK.
