Dar kovo mėnesį, per patį CODVID-19 susirgimų piką, LRT TELEVIZIJOS laida „(Ne)emigrantai“ papasakojo emigranto šiauliečio Martyno, sunkiai įsisirgusio ir atsidūrusio Londono ligoninėje, istoriją. Tąsyk vaikinas pasakojo, kad savijauta komplikavosi labai greitai, o kosėjimo priepuoliai buvo tokie stiprūs, kad, atrodo, galėjai iškosėti plaučius.

Martyno istorija sulaukė žiūrovų susirūpinimo, todėl laidos kūrėjai dar kartą grįžo į Londoną, tik šį kartą nebe virtualiai – su Martynu, atsigaunančiu po ligos, susitiko šalia jo namų Londono Kamdeno rajone.

Į naująją gyvenamąją vietą Martynas persikėlė vos išleistas iš ligoninės – taip simboliškai atvertė naują savo gyvenimo lapą. Martynas papasakojo, kad jo būklė ligoninėje dar labiau komplikavosi ir jį galiausiai paguldė į reanimaciją.

Nors teigiama, kad dauguma jaunų žmonių koronaviruso infekcija perserga panašiai kaip peršalimo ligomis ar netgi iš viso nepajunta simptomų, Martyno būklė buvo rimta ir medikai jo galimybes vertino labai atsargiai.

„50 proc. žmonių patiria komplikacijas, kita dalis nepatiria. Man pasireiškė komplikacijos ir aš nežinojau, kas bus toliau. Nebegalėjau kvėpuoti savo plaučiais. Visiškai nebegalėjau savo plaučiais naudotis. Tik būtent per šitą aparatą, kuris dedamas ant nosies“, – pasakoja Martynas.

Vaikinas atvirai pripažįsta, kad buvo akimirkų, kai ir pats nebesitikėjo išsikapstysiąs. „Tikėjausi blogiausio ir tikrai nesitikėjau, kad išsikapstysiu. Mačiau, kad žmones atveža ir išveža, tikrai nemanau, kad juos paleido taip greitai. Manau, kad daug žmonių, kurie gulėjo su manimi palatoje, tiesiog nebėra tarp gyvųjų“, – sako Martynas ir priduria, kad labiausiai išgyvenęs dėl artimųjų ir dėl to, kad mirtis jiems gali sukelti daug vargo per karantiną namo parsigabenti palaikus.

Martynas buvo gydomas vienoje geriausių ligoninių – Londono centre esančioje Šv. Tomo ligoninėje, į kurią buvo vežami sunkiausios būklės pacientai. Tuo pat metu kartu su Martynu joje buvo gydomas ir Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.

„Jis irgi intensyviosios terapijos skyriuje gulėjo, bet aukštu aukščiau už mane. Aš trečiam aukšte gulėjau, jis ketvirtam. Ten, kur yra VIP palatos. Visi aplinkui kartojo, kad viskas bus gerai, viskas bus gerai... Buvau pasimetęs ir sutrikęs, jau nebesusigaudžiau, kas čia bus gerai, kas čia bus blogai. Tiesiog laukiau, kas bus“, – sako Martynas, sirgęs iš viso net 45 dienas.

Nors liga jau įveikta, jos padarinius Martynas sako jaučiantis iki šiol. Jam net teko išsinuomoti specialų plaučių ventiliavimo aparatą, jeigu staiga vėl ištiktų dusulio priepuolis. Martynas pripažįsta su pavydu stebintis situaciją Lietuvoje, nes čia, jo vertinimu, su liga kovojama daug geriau nei Jungtinėje Karalystėje, kuri į COVID-19 grėsmę nuo pat pradžių reagavo gana ramiai.