Nors scenoje ar ekrane matomus daiktus vadiname butaforija, anaiptol ne visada jie jau tokie butaforiniai.
Kino žiūrovus ekrano herojai dažnai žavi ne tik vaidyba, bet ir kostiumais – neretai naujos mados žengia į gyvenimą ne nuo podiumo, o iš ekrano.
Tačiau dėmesio vertos ir mažiausios įvaizdžio detalės. „TV antenos“ skaitytojams siūlome prisiminti kai kuriuos kultinius tapusius papuošalus iš filmų.
„Titanikas“ (1997 m.) – kulonas „Vandenyno širdis“.
Kate Winslet herojei Rozai kuloną padovanojo sužadėtinis. Pagal siužetą, juvelyrikos dirbinys priklausė karaliui Liudvikui XVI.
Unikaliojo brangakmenio prototipas – Tavernier žydrasis deimantas, kaip manoma, pavogtas iš šventyklos Indijoje ir padovanotas Liudvikui XIV.
Brangakmenis vadintas didžiausiu iš kada nors rastų žydrųjų deimantų. Kaip ir kitų vertingų papuošalų, šio brilianto likimą gaubia paslaptingos istorijos.
Legenda byloja, kad brangakmenis buvo prakeiktas ir jo savininkai gyvenimą baigdavo liūdnai.
Po Prancūzijos revoliucijos dingo brilianto pėdsakai.
Manoma, kad dabar jis žinomas garsaus Londono kolekcininko Hope’o deimanto (brilianto) vardu.
Jis buvo peršlifuotas, tačiau pavyko rasti įrodymų, kad tai būtent prancūziškasis brangakmenis.
Dabar jis saugomas Gamtos istorijos muziejuje prie Smithsono instituto Vašingtone.
„Graži moteris“ (1991 m.) – rubinų vėrinys.
Dailūs papuošalai filmuose kartais lieka nepelnytai nepastebėti – žiūrovai įsitempę seka siužetą arba gėrisi prašmatniais kostiumais ir nepastebi detalių.
Tačiau rubinų vėrinys iš romantinio filmo su Richardu Gere’u ir Julia Roberts, atvirkščiai, tapo svarbiu vienos scenos veikėju.
Kaip vėliau pasakojo aktoriai, scena buvo suimprovizuota, bet taip sėkmingai, kad režisierius ją įtraukė į galutinį filmo variantą. R.Gere’o personažas ištiesia J.Roberts herojei futliarą su rubinų vėriniu, atidaro ir, kai Julia pabando paliesti vėrinį, užtrenkia dangtelį. J.Roberts į tai sureagavo labai nuoširdžiai.
Vėrinį filmui sukūrė prancūzų juvelyrikos namai „Fred Joaillier“, jis įvertintas 1,35 mln. dolerių.
Širdies formos papuošalą sudaro 23 rubinai, įrėminti briliantais.
„Vėjo nublokšti“ (1939 m.) – Skarlet gedulo segė.
Dabar, po judėjimo „Juodaodžių gyvybės svarbios“ protestų, filmas „Vėjo nublokšti“ atsidūrė taikiklyje – jis netgi laikinai buvo pašalintas iš vaizdo transliuotojo internete archyvo.
O štai penktajame dešimtmetyje juosta buvo godžiai žiūrima, be kita ko, ir ieškant įkvėpimo pagrindinės herojės Skarlet O’Haros papuošaluose.
Jos smaragdiniai auskarai ir segės pradėjo aukštosios mados erą Holivude, o Skarlet stilius padarė įtaką milijonams moterų – jos ėmė noriai puoštis paveldėtomis brangenybėmis.
„Mulen Ružas“ (2001 m.) – briliantų vėrinys.
Šis vėrinys atspindi XIX amžiaus Paryžiaus romantines ir dekadentines temas. Jas įkvėpė Liudviko XVI epochos stilius su savo ažūriniais nėrinių raštais.
Filme turtingas hercogas Monro vėrinį dovanojo žaviajai kurtizanei Satin, kurią vaidino Nicole Kidman, ir šis gestas simbolizavo tikrosios meilės atsisakymą.
Vėrinį sudaro 1308 briliantai – tuomet tai buvo brangiausias juvelyrikos dirbinys, kada nors sukurtas filmui.
Dabar jis vertinamas milijonu dolerių. Vėrinį sukūrė australų juvelyras Stefano Canturi.
„Pusryčiai pas Tifanį“ (1961 m.) – perlų ir briliantų vėrinys.
Aktorės Audrey Hepburn herojės įvaizdis iš šio filmo tapo išties kultinis – iki šiol lakoniška juoda suknelė, pirštinės ir diadema tebėra pamėgtas kostiumų vakarėlių ir fotosesijų apdaras.
Šis įvaizdis būtų baigtinis be masyvaus „Tiffany & Co“ perlų ir briliantų vėrinio.
Kaip ir „Vėjo nublokšti“ laikais, A.Hepburn herojė daug nulėmė 7-ojo dešimtmečio madą, o juodos suknelės ir perlų vėrinio derinys tapo tikra vakarinio apdaro klasika ir moteriškumo bei elegantiškumo simboliu.
„Karalienės sesuo“ (2008 m.) – pakabutis su inicialu.
Papuošalas, kurį filme nešioja Natalie Portman herojė, yra išskirtinis, nes turi istorinį prototipą.
Tokį pat galima pamatyti Anglijos karalienės Anos Bolein portretuose.
Pakabutį sudarė perlų vėrinėlis su raide B ir trimis lašo formos perliukais. Manoma, kad originalus papuošalas buvo sukurtas dar XVI a. trečiajame dešimtmetyje, iki Anai tampant Anglijos karaliene.
Ginčijamasi dėl papuošalo likimo po Anos Bolein nukirsdinimo – arba jis buvo išardytas ir iš jo padarytas naujas papuošalas kitai karaliaus žmonai, arba jis išsaugotas Anos dukteriai ir tik po to panaudotas kitiems papuošalams (panašių perlų istorikai pastebėjo Elžbietos I portretuose, o dalis brangenybių galėjo patekti į karūną, kuri dabar puikuojasi ant karalienės Elizabeth II galvos).
„Džentelmenai renkasi blondines“ (1953 m.) – vėrinys su geltonuoju briliantu.
Kaip, kalbant apie kultinius kino papuošalus, neprisiminti filmo, kuris iš esmės įžiebė brangenybių maniją. Efektingas Marilyn Monroe numeris ir pareiškimas, kad geriausi mergaičių draugai – briliantai, įsitvirtino kino istorijoje, o frazė virto aforizmu.
Daugybė apyrankių, užmautų ant pirštinių, daugiasluoksniai vėriniai ir auskarai, spindintys prožektorių šviesoje, tapo koketiškos aukštuomenės dievaitės įvaizdžio dalimi.
Gyvenime M.Monroe ne taip jau dažnai puošėsi briliantais, bet jos herojė išsiskyrė vėriniu su išskirtiniu citrinų geltonumo 24 karatų briliantu „Moon of Baroda“, rastu Indijoje.
„Kaip atsikratyti vaikino per 10 dienų“ (2003 m.) – vėrinys su geltonuoju briliantu.
Pribloškiamas geltonas papuošalas, kurį nešioja Kate Hudson herojė, sukurtas filmui ir kainavo apie 5 milijonus dolerių.
Jis viršijo „Mulen Ružo“ vėrinio rekordą – atėmė brangiausio filmui sukurto papuošalo titulą ir kol kas išlaikė jį iki šiol.
84 karatų vėrinį sukūrė „Harry Winston“ juvelyrikos namai.
Papuošalas atrodė taip efektingai, kad kostiumų dailininkas herojės geltoną suknelę pritaikė prie vėrinio.
Parengė Eleonora Bačytė.
