This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Vaikelio su lietuve susilaukęs šrilankietis rado vietą vestuvėms: jaunąją neštų per 7 tiltus

Pranešimas spaudai

Laidos akimirkos.
Laidos akimirkos.
Laidos akimirkos.
Laidos akimirkos.
Laidos akimirkos.
Laidos akimirkos.
Laidos akimirkos.
Laidos akimirkos.
Laidos akimirkos.
Laidos akimirkos.

Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį gyvenantis šrilankietis, virtuvės šefas Dilanas Dampella Gamage džiaugiasi gyvenimo mestais iššūkiais, atnešusiais laimę tiek karjeroje, tiek meilėje.

Paskutinius trejus metus vyras nuolat matomas televizoriaus ekranuose, o praeitą rudenį jo ir mylimosios Renatos namus aplankė gandrai – jiems gimė sūnus, tad pora ėmė galvoti tiek apie būsimas krikštynas, tiek apie vestuvių planus.

Kaip ir kiekvieną vasaros šeštadienio rytą TV3 televizijos žiūrovus žadins kulinarinių kelionių po Lietuva laida „Maisto kelias“.

Ekspedicijos bičiuliai – kulinarė Ilona Juciūtė-Čibirkienė, grupės „ŽAS“ narys Gidonas Šapiro-Bilas ir virtuvės šefas Dilanas Dampella Gamagė leisis jau į aštuntąją šios vasaros kelionę, kurioje aplankys Vilnių ir Vilniaus apskrities gastronominius bei kultūrinius perliukus.

Į Lietuvą iš Šri Lankos prieš dešimtmetį atvykęs Dilanas neslepia, jog jam netruko pamilti šią šalį ir jis itin greitai ėmė vadinti ją savo namais.

„Šiai dienai neįsivaizduoju savęs gyvenančio kažkur kitur, Lietuva yra mano meilė. Žinoma, pasiilgau tėvynės Šri Lankos, joje nebuvau jau daugiau nei keletą metų, tačiau šeimą kuriu būtent Lietuvoje. Neslėpsiu, pirmus metus vos atvykus tikrai buvo minčių viską mesti ir grįžti namo, tačiau su laiku pripratau, susiradau draugų, sutikau mylimąją Renatą, susilaukėme sūnaus ir tik čia įvaizduoju savo gyvenimą ir ateitį“, – atviravo Dilanas.

Vyras pasakoja, jog nors Šri Lanką ir Lietuvą skiria dideli kultūriniai bei religiniai skirtumai, jis lengvai pamilo ir priėmė vietines tradicijas, šventes, o ir sūnų ketina auginti kaip krikščionį ir tikrą Lietuvos pilietį.

„Aš esu budistas, Renata – katalikė. Mūsų bendrystei tai visiškai netrukdo, mat budizmas yra labiau gyvenimo filosofija, nedraudžianti išpažinti ir kitą religiją. Aš mielai Lietuvoje lankausi katalikų bažnyčioje, o taip pat pirmiausiai ketiname pakrikštyti ir sūnelį.

Žinoma, galvojame ir apie vestuves, tačiau neskubame. Mano tėvams tai nelabai patinka, mat Šri Lankos kultūroje kūdikis turi gimti susituokusioje poroje. Tačiau mums gerai taip, kaip yra dabar, norėčiau pirmiausiai Renatą nusivežti į Šri Lanką, gauti palaiminimą iš ten gyvenančių tėvų. Jau buvome susiplanavę kelionę į gimtinę pavasarį, tačiau visą pasaulį sukausčiusi pandemija sujaukė ir mūsų planus“, – pasakojo Dilanas.

Nors pora apie didžiąją šventę galvoja itin atsargiai, tačiau keliaujant po Lietuvą su „Maisto kelio“ projektu, vyras nuolat atranda įvairiausių vietų, puikiai tinkančių vestuvių iškilmėms.

„Niekas iš mano šeimos dar nėra viešėjęs Lietuvoje, tad būtų puiku kada nors čia visus sukviesti. Keliaujant jau trečią vasarą po Lietuvą ir atvykus į istorinius dvarus ar modernius restoranus, kolegos visuomet juokauja, kad tai būtų puiki vieta vestuvių šventei. Tačiau visą šią vasarą gyvenant pramogų ir poilsio centre „Belmonte“, ši vieta tikrai paliko gerą įspūdį, jog su mielu noru čia iškelčiau ir savąją puotą. Smagu ir tai, kad Lietuvoje yra tradiciją per vestuves jaunąją nešti per tiltą, tai „Belmonte“ tų tiltų yra net septyni“, – juokėsi Dilanas.

Vilniaus krašto kulinariniai perlai

Šį šeštadienį „Maisto kelio“ trijulė leisis jau į aštuntąją savo kelionę, kurioje aplankys Vilniaus regioną ir čia slypinčias gastronomines vieteles. Ekspediciją bičiuliai pradės nuo pažinties su visos „Maisto kelio“ komandos šios vasaros rezidencija – pramogų ir poilsio centru „Belmontas“. Architektas Ričardas Stulpinas papasakos, kaip Pavilnių regioniniame parke dar 1838-aisias metais pastatytas prancūziškasis vandens malūnas atgimė antram gyvenimui, o centro vadovas Paulius Sinkevičius pakvies į gardžių patiekalų degustaciją.

„Ši vietovė jau nuo seno buvo vadinama Belmontu, nors šis itališkas pavadinimas reiškia „gražus kalnas“. Lietuvoje kalnų, tokių kaip Italijoje, nėra, žinoma, Pavilnių regioniniame parke pūpso gražios kalvos, tačiau net ir patys istorikai nežino tikrosios šio pavadinimo reikšmės. Visgi, labai gražu, jog net Italiją mes įjungiam į šį kompleksą“, – pasakojo architektas R. Stulpinas.

Pasistiprinę gardžiais patiekalais Ilona, Bilas ir Dilanas kelionę tęs vykdami į gilią istoriją menančius Trakus ir čia aplankys ant Totoriškių ežero kranto įsikūrusį restoraną „Argo Trakai“, kuriame lauks gruziniškos virtuvės šedevrai.

„Norėdami autentiškų skonių, visus prieskonius vežamės iš Sakartvelo, o dabar net mūsų šefai ėmėsi juos auginti. Pavyzdžiui, graikiški riešutai yra naudojami beveik kiekviename gruziniškame patiekale, todėl restorano kieme, už lango, auga graikinio riešuto medis“, – teigė restorano šeimininkas Edgaras Koldaras.

Trijulė gurmanišką gruziniškų valgių puotą pradės nuo megreliško chačapuri su sūriu tiek viduje, tiek išorėje, pagal slaptą receptą ruoštų ypatingų salotų, naujų skonių atradimus tęs su kiaulienos šonkauliais, ėriukų liežuvėliais, marmuriniu ešeriu, na, o vaišes vainikuos kaukazietiškais desertais: baklava, čiurčchelomis ir kozinakais.

Siekdami pažinti dar nematytą Trakų pusę, Bilas, Dilanas ir Ilona užsuks ir į prie Galvės ežero, šiek tiek toliau nuo miesto šurmulio veikiančią „Maisto manijos terasą“, kurios meniu, pasirodo, visiškai neįprastas Trakams.

„Nors pati esu vilnietė, tačiau atsikėlusi gyventi į Trakus, norėjosi čia tokios vietos, kuri nebūtų orientuota būtinai į turistą. Atvykę miesto svečiai visuomet ieško kibinų, o mes jų čia net ir neturime“, – atviravo restorano šeimininkė Inga Barkauskienė.

Ši vieta savo svečiams siūlo Viduržemio regiono virtuvę, subaluotus mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus bei ypatingus desertus, na, o „Maisto kelio“ komanda čia ragaus ne tik gardžių užkandžių, bet ir jaučio žandų, tuno tartaro ir antienos „Confit“.

Sočių ir laimingų vedėjų lauks dar vienas kelionės taškas – Vilniaus senamiestis, kuriame susipažins su „Vilniaus meduoliais“. Tai – šeimos verslas, mat šeimininkas Alvydas receptūras perėmė iš savo mamos, kuri jas sužinojo iš savo prosenelių. Norėdami išsaugoti šią gražią kepimo tradiciją, „Vilniaus meduolių“ šeimininkai į gamybos procesą įtraukia ir savo vaikus.

„Mūsų meduoliui yra tik tai 100 metų ir jis šiame krašte atsirado prieš pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet meduoliai būdavo vos dviejų tipų: turtingasis meduolis ir „piernikas“, gaminamas iš cukraus ir kiaušinių. Tais laikais už prieskonių maišelį buvo galima karvę nusipirkti, tad ne kiekvienas galėjo leisti sau kepti tokius meduolius, kokius esame įpratę ragauti šiandien“, – istorija pasakojo Alvydas Griškevičius.

Susipažinę su vieno iš Kaziuko mugės atributų – legendinių meduolių – gaminimo ir dekoravimo paslaptimis, Ilona, Bilas ir Dilanas nepasikuklins ir patys išmėginti šį amatą. Na, o išbandę savo konditerinius įgūdžius ekspediciją jie tęs Vilniaus centre, tarp mūrinių pastatų įsiterpusiame žaliame mediniame name ir čia veikiančiame restorane „The Old Green House“.

Juos pasitiks jau pažįstami veidai – pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ vadovas Paulius Sinkevičius bei architektas Ričardas Stulpinas, kurie papasakos viską apie daugiau nei šimtmetį menantį žaliąjį namą. Iki XX a. pradžios čia buvo gyvenamasis namas, kuriame gyveno net penkios šeimos, prieš pirmąjį pasaulinį kartą, čia įsikūrė laikraščio „Lietuvos žinios redakcija“, o 1913-aisias metais į šį žaliąjį namą gyventi atsikraustė rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė. Na, o šiandien čia įkurtas puikus restoranas, pulsuojantis tarpukario dvasia ir lepinantis savo svečius tiek lietuviškais, tiek europietiškais patiekalais.

„Ši vieta labai greitai tapo mylima tiek užsienio, tiek vietinių svečių. Lietuviai, pas kuriuos atvyksta užsienio svečių, dažnai juos atsiveda čia, norėdami supažindinti su lietuviškąją virtuve: šaltibarščiais, cepelinais. Tačiau jeigu svečiui nepatiko, kaip ir mums būna nuvykus kur nors svetur, jog tenka valgyti per sukastus dantis, tokiu atveju meniu galima rasti ir europietiškos virtuvės patiekalų visiems svečių skoniams“, – pasakojo P. Sinkevičius.

Kulinarinių kelionių gidas „Maisto kelias“ tęsią savo tradiciją ir trečią kartą leidžiasi į kelią po Lietuvą. Žiūrovų pamilta vedėjų trijulė – šefė Ilona Juciūtė-Čibirkienė, grupės ŽAS narys Gidonas Šapiro-Bilas ir virtuvės šefas iš Šri Lankos kilęs Dilanas Dampella Gamage žada dar daugiau naujų skonių, nepamirštamų patirčių ir aplankytų objektų, mat šiemet laida sugrįžo dvigubai ilgesnė, tad žiūrovai naujajame sezone išvys dar daugiau gražiausių šalies kampelių.