Daugelis žmonių net ilsėdamiesi retai pakelia akis į išraiškinga žvaigždžių mozaika pasipuošusį dangų.
O N.Šulija daug metų domisi žvaigždėmis, žino jų pavadinimus, įvairių su jomis susijusių legendų.
Romantikos ir įdomybių ištroškusiems draugams Naglis rengia naktinius žygius Galvės ežere.
Plaukiojant jachta jis bičiulius supažindina su žvaigždynais.
– Kaip kilo mintis rengti naktines klajones?
– Žvaigždėtas dangus mane vilioja nuo vaikystės. Kai buvau dar moksleivis, o vėliau studentas žiemą eidavau į nuostabaus žmogaus gamtininko Rimo Krupicko rengiamus naktinius slidžių žygius. Mes, entuziastai naktinėtojai buvome pasivadinę „Lunatikų klubu“, nors slidinėdavome ne tik per pilnatį.
Jau tada susižavėjau naktiniu dangumi. O vėliau norėjosi ne tik grožėtis žvaigždėmis, bet ir iš arčiau jas pažinti. Juk žvaigždėtas dangus yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, tik daug žmonių į jį tiesiog nekreipia dėmesio.
Žvaigždynus į dangų „įdėjo“ graikai, žvaigždžių pavadinimus sugalvojo arabai, kitos tautos ir kultūros prie to prisidėjo labai nedaug.
Aš visada norėjau, kad naktinis dangus man kalbėtų. Vėliau savo žiniomis pradėjau dalytis. Be to, draugauju su orais, vėju ir jau kelerius metus esu užsikrėtęs buriavimu.
Pasirodo, galima jungti pomėgį buriuoti ir domėjimąsi žvaigždėmis. Maždaug prieš metus su draugais nusprendėme pramogauti ne tik burėmis gaudydami vėją, bet ir įpindami švietėjišką programą.
Galvės ežeras yra puiki erdvė stebėti dangų, nes čia horizontas platesnis. Vilniaus miesto šviesos jau nutolusios, miškai nedengia akiračio.
Kai ežeras užšals, ieškosiu kitos vietos. Galima pasirinkti aukštą kalvą ir nuo jos stebėti žvaigždes.
Kai žmogus pirmą kartą naktį išplaukia į ežerą, jį apgaubia savotiška magijos aura.
– Ar nuo metų laikų priklauso, kokias žvaigždes galima pamatyti danguje? Kada dangus labiausiai nušvinta?
– Vasarą matyti vieni žvaigždynai, žiemą – kiti. Juk dangaus skliautas sukasi ir sukasi ratu.
Yra žvaigždynų, kurie nenusileidžia žemiau horizonto. Pavyzdžiui, ištisus metus matomi Grįžulo Ratai, Kasiopėjos žvaigždynas.
Kasiopėja – ryškus, w raidę primenantis žvaigždynas. Jis susijęs su labai įdomia legenda.
Kasiopėja buvo Etiopijos karaliaus Cefėjo žmona. Ji pradėjo girtis, kad jos dukra yra gražesnė už paties Poseidono dukras – vandenyno nimfas.
Poseidonas įtūžo ir pasiuntė pabaisą Banginį sunaikinti Cefėjo karalystės.
Karalius kreipėsi į orakulą, kuris pasakė, kad vienintelis būdas išvengti nelaimės – pabaisai paaukoti dukterį Andromedą. Mergina buvo prikaustyta prie olos ir laukė lemties.
Tačiau pro šalį jojo karžygys Persėjas. Susižavėjęs mergina jis nutarė ją išvaduoti ir nugalėjo pabaisą.
Andromeda ir Persėjas susituokė, o Kasiopėja buvo nubausta už puikybę – sėdinti savo krėsle buvo įkelta į dangų žemyn galva. Nuo to laiko ji be poilsio sukasi ir sukasi dangaus skliautu.
Graikai sukūrė daug pamokančių legendų apie žvaigždynus, kurių moralai yra svarbūs ir šiomis dienomis.
– Kada galima pamatyti daugiausia žvaigždžių?
– Stebinčiam dangų Mėnulio pilnatis yra priešas – žvelgiant į pilnaties pusę nedaug kas matyti, tiktai pačios ryškiausios žvaigždės.
Žinoma, geriausia žvaigždes stebėti, kai dangus giedras. Pageidautina, kad oras būtų atkeliavęs ne iš pietų, nes tada jis būna prisodrintas dulkių ir dėl to suprastėja matomumas.
Iš šiaurinių platumų atkeliavęs oras būna šaltesnis, bet ir skaidresnis, tad galima pamatyti daugiau žvaigždžių.
– Neretai žmonės žiūri į dangų tikėdamiesi pamatyti krintančią žvaigždę. Esą tuomet išsipildys sugalvotas noras.
– Tai labai mielas prietaras. Aš gimiau naktį, kai lijo meteorų lietus.
Dažnai rugpjūtis vadinamas krintančių žvaigždžių mėnesiu.
– Kurį mėnesį dangus Lietuvoje ryškiausiai nušvinta žvaigždėmis?
– Vienas žaviausių laikotarpių – nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos. Orai vėsta, dulkių atmosferoje mažiau, bet yra dar pakankamai šilta.
Žiūrėjimas į žvaigždes ramina, ilsina protą. Mūsų intensyviame gyvenime tai yra būdas nutolti nuo kasdienio bruzdesio.
– O svečiuodamasis užsienyje ar mėgstate pasižvalgyti po dangų?
– Be jokios abejonės. Ši vasara man buvo ypatinga tuo, kad viešėdamas Kroatijoje pamačiau visą tiek Skorpiono, tiek Šaulio žvaigždynus.
Lietuvoje yra matoma tik šiaurinė šių žvaigždynų dalis. Jeigu nori išvysti juos visus, reikia vykti į Pietų Europą.
– Neseniai jūs neišsigandęs pandemijos savaitei su žmona pedagogė Giedre (44 m.) ir dukra Elžbieta (10 m.) automobiliu buvote išvykęs į Kroatiją buriuoti.
– Taip. Turėjome tikslą smagiai paburiuoti Adrijos jūroje po Kroatijos archipelagą. Epidemiologinė situacija tuo metu buvo gera, tad pasinaudojome proga.
Jeigu kalbėsime apie koronavirusą, pastebėjau, kad kaukės dingsta į pietus nuo Varšuvos.
Jų žmonės nebedėvi nei Čekijoje, nei Slovėnijoje, nei Austrijoje, nei Kroatijoje. Ypač ramu salose.
Manau, kad sūrus vanduo, kaitri saulė ir ultravioletiniai spinduliai yra viruso priešai.
Žinoma, tarkime, Zagrebo turguje vaizdas gali būti kitoks. Tad spręsti apie Kroatiją iš salyno būtų tas pats, kas spręsti apie Lietuvą iš Kuršių nerijos.
Kroatijoje išsinuomojome jachtą ir mėgavomės nuostabia salų gamta.
Kai išvykome į ten, Kroatija dar buvo sąraše šalių, iš kurių grįžus karantinuotis nereikia.
Po savaitės pasiplaukiojimo sėdome į automobilį ir išvykome namo.
Bet tam, kad nuraminčiau save ir aplinkinius, nutariau pasielgti atsakingai ir grįžęs iš kelionės išsityriau. Testas patvirtino, kad nesu užsikrėtęs, – toliau galėsiu ramiai gyventi.
