„Pirmas karantino mėnuo buvo sudėtingas. Pasijutau labai maža, nieko negalinti, nereikalinga“, – kalbėjo gyvenimo be aktyvios veiklos neįsivaizduojanti dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu (32 m.).

Vieną ryškiausių Lietuvos atlikėjų J.Arlauskaitę-Jazzu visi įpratę matyti nutviekstą prožektorių šviesų ir lydimą audringų plojimų, tačiau laidoje „Pasaulis pagal moteris“ (TV3) dainininkė pasirodė kitokia – energingai besisukiojanti savo restorane „Basi Basi“ Anykščiuose.

Garsi moteris neišvengė karantino spąstų – jai teko stabdyti koncertinę veiklą ir laikinai uždaryti restoraną.

Tačiau dainininkė neabejoja, kad bet kokia tamsa veda į šviesą, ir tikino, kad po kiekvieno išbandymo ji tampa vis stipresnė.

Paklausta, kaip karantinas pakeitė planus, Justė pusiau juokais atsakė: „Neseniai sėdėjau ant lieptelio savo sodyboje ir galvoje susidėliojo frazė: „Nuo Niujorko iki Varėnos – tik vienas karantinas.“

Jau prieš du mėnesius Londone turėjau pristatinėti savo muzikinį klipą, galvoje sukosi visokių didelių planų. Jie liko, bet nusikėlė.

Priverstinio sąstingio metu apniko visokios juodos mintys, kad man jau ne 16 metų ir aš norėčiau, kad visas dabartinis laikas būtų mano rankose, o ne atvirkščiai.“

Maždaug dvi pirmosios karantino savaitės dainininkei buvo tokios neįprastos, kad atrodė lyg ir smagios. Bet po to Justė suprato, kad realybė yra skaudi: „Tada pasijunti labai mažas, nieko negalintis, nereikalingas, ima suktis galvoje visokie apmąstymai, kas dabar man bus.“

Vėliau dainininkė į situaciją pradėjo žvelgti ramiau – meditavo, dažniau išvykdavo į sodybą, vėl pradėjo kurti, parašė daug dainų. Jos – apie atsivertimą, išsilaisvinimą.

„Dabar, kai analizuoju karantiną, pagalvoju, gal tai buvo laikas, skirtas pabūti su savimi?“ – svarstė kūrėja.

Prieš pusantrų metų su bičiuliais restoraną atidariusi dainininkė, paklausta apie valstybės pagalbą verslui, puolė kvatotis: „Tai iš tikrųjų yra labai graudu. Bet juokas šioje situacijoje gelbsti, nes tai, kas vyksta, yra absurdas.“

Justė neslepia, kad per karantiną ji atsidūrė dviguboje duobėje – sustojo ir koncertinė veikla, ir apėmė nerimas dėl dėl restorano ateities.

„Man juokinga, kai žmonės sako: „Ko tie pinigų prisikrovę šoumenai skundžiasi?“ Aš nesiskundžiu, aš labai noriu dirbti, – pasakojo J.Arlauskaitė-Jazzu, švelnėjant karantinui atvėrusi savo restorano duris. – Esu ta, kuri dirba ir užsidirba.

Tiesiog žinau daug atvejų, kai žmonėms yra labai sunku. Nemažai muzikantų šiandien nebeturi ko valgyti.

Man pasisekė, kad galėjau to išvengti. Kol kas. Kas bus toliau, nežinau. Ta nežinomybė šiek tiek slegia. Atsirado galimybė krutėti, judėti, tai ir darau.

Nesuprantantiems kuriančių vertę, turinį noriu pasakyti – mes negyvename nuo algos iki algos.

Mes dažniausiai gyvename apyvartiniais pinigais. Mes pirmieji sumokame didžiulius mokesčius.

Todėl būna skaudu, kai atsiduriame finansinėje ir emocinėje duobėje ir negauname jokios pagalbos.

Aš svetimų pinigų neskaičiuoju, bet savo pinigus skaičiuoju puikiai. Tikiuosi, kad viskas pasitaisys ir kad kūrybininkai atlaikys likimo smūgius.

Netgi šiame restorane aš kuriu kultūrą.“

Anykščius savo verslui Justė pasirinko neatsitiktinai. Jos sužadėtinis verslininkas Donatas Ivanauskas (39 m.) yra anykštėnas. Be to, šį miestą ji atrado būdama aštuoniolikos metų, kai su Leonu Somovu dažnai koncertuodavo visoje Lietuvoje.

Kartą kai važiavo pro Anykščius, Justė paprašė sustoti ir išlipusi iš automobilio pasakė: „Vieną dieną aš čia gyvensiu.“ Dabar iš tiesų ten praleidžia daug laiko.

„Labai daug apie šią vietą svajojau, ją prisiminiau, kai atsirado galimybė kai ką sukurti.

Paskambinau žmogui, kuris nuomojo šias patalpas ir pasakiau: „Aš tikrai jas imu.“ Kitą dieną atsikėliau ir pagalvojau: „Ką aš padariau?“

Seniai svajojau atidaryti restoraną, nes restoranas man yra vieta, kurią sieju ne vien tik su labai geru maistu. Gamtos apsupty norėjau sukurti palaimingą erdvę žmonėms.

Mano prigimtis ir misija susijusi su kūryba. Todėl sukūrėme restoraną su nuostabiu maistu, nuostabia aplinka, meile, renginiais, muzika, pašėlusiais vakarėliais“, – kalbėjo Justė.

Restorano pavadinimą „Basi Basi“ kūrybinga verslininkė sugalvojo šlifuodama ir tinkuodama jo sienas.

„Laukai, miškai, vandenys – didžiulis mūsų turtas. Atrodo, išbėgsiu vasarą basa basa į pievas, atsigersiu gamtos, pasigrožėsiu upės tėkme“, – lietuvišku gamtovaizdžiu džiaugėsi atlikėja.

Atlikėja nėra vien reklaminis restorano veidas. Čia ji dažo, šluoja, nešioja patiekalus.

Moteris džiaugiasi savo suburtu kolektyvu. Ji sakė, kad surinkti puikius darbuotojus yra sunku. Ypač nedideliame mieste. Be to, nelengva juos išlaikyti ne sezono metu.

Dainininkė restorane stengiasi pati viską kontroliuoti. Čia ji yra dažiusi kiekvieną kampą, pati rinko dažų spalvas, kabino paveikslus.

Justė juokdamasi sakė, kad jei nedainuos, kurs interjerus, nes visai neblogai pavyksta.

„Aš mėgstu bendrauti su klientais, stengiuosi kurti gerą atmosferą. Būna tokių ilgų vakarų, kai prisėdu prie pianino – mūsų restorano talismano. Tiesą sakant, kai kada vakarėliai būna labai trankūs“, – sakė J.Arlauskaitė-Jazzu.

Kai dainininkė pradėjo mąstyti apie restorano interjerą, jai į galvą toptelėjo režisieriaus Davido Lyncho serialo „Tvin Pyksas“ fragmentai ir jame tvyranti mistinė nuotaika.

„Ne kartą mačiau „Tvin Pyksą“. Savo restorane norėjosi sukurti „linčišką“ atmosferą“, – pasakojo dainininkė, kuri iš anksto žinojo, kad „Basi Basi“ dažnai skambės muzika, o lentynose bus daug knygų.

Karantinas dažnai veikia ir partnerių tarpusavio santykius. Užgriuvę sunkumai vienų porų ryšius sustiprina, o kitas priartina prie skyrybų.

„Aš labai plačiai žiūriu į žmonių santykius. Mus su Donatu visada siejo stiprus ryšys. Nemanau, kad karantinas turėjo ypatingos įtakos.

Mus sieja tai, kad labai gerbiame vienas kito erdvę. Ir taip buvo visada, tai – šventas dalykas.

Mes turime ir bendrą savo erdvę. Per karantiną daug valandų praleidome kartu. Vienas kito nenuvarginom. Priešingai – jeigu kuris kokiai valandai turėdavo išvykti, iškart jausdavome ilgesį.

Mes kartu augame, stengiamės daug ir atvirai kalbėtis“, – apie santykius su širdies draugu pasakojo atlikėja.

Paklausta, ar neplanuoja artimiausiu metu įteisinti santykių, susilaukti vaikų, dainininkė teigė, kad pamąstymų yra įvairių.

„Taip, tai yra vyras, su kuriuo noriu kurti šeimą. Mes ir dabar esame šeima, nors dokumentuose nėra vedybų parašo ar tunto vaikų.

Nežinau, kas nutiks rytoj, bet būsiu be galo dėkinga ir laiminga už viską, ką man gyvenimas atsiųs. Kol kas mūsų su Donatu santykius pavadinčiau absoliučiu žydėjimu“, – džiaugėsi J.Arlauskaitė-Jazzu.

Beveik ketverius metus kartu esanti pora turi daug svajonių, ambicijų, planų. „Esu dėkinga tam žmogui, kad jis mūsų santykiams suteikia lengvumo“, – kalbėjo dainininkė.

Nemokanti ramiai gyventi atlikėja per karantiną labai pasiilgo veiklos. Ji prisipažino – kai neturi darbo, jaučiasi nereikalinga.

„Jei man leistų pasirinkti – keliauti į svajonių šalis (pavyzdžiui, Japoniją) ar prieš akis matyti susibūrusią publiką, pasirinkčiau sceną. Dainuodama nukeliauju labai toli, net ir į kosmosą“, – kalbėjo J.Arlauskaitė-Jazzu.

Parengė Rūta Peršonytė