Kai sausio 19-ąją S.Vosylius (68 m.) paskambino G.Girdvainiui pasveikini su 76-uoju gimtadieniu, jie kalbėjosi ir apie planuojamą dar vieną „Giminių“ tęsinį. Šiame seriale G.Girdvainis sukūrė spalvingą geležinkelininko Jogailos personažą.
Nei režisierius, nei aktorius tądien neįtarė, kad kalbasi paskutinį kartą, – birželio 2 d. miręs G.Girdvainis praėjusį sekmadienį amžinojo poilsio atgulė Menininkų kalnelyje Antakalnio kapinėse.
Nuoširdus, emocionalus, padedantis kitiems ir azartiškas. Taip režisierius apibūdino G.Girdvainį.
– Kaip susipažinote su G.Girdvainiu? – paklausiau S.Vosyliaus.
– Mūsų keliai susipynė maždaug 1970-aisiais. Buvome kaimynai sostinės Karoliniškių mikrorajone. Mano vyriausioji dukra Rasa ir Gedimino vienturtė Jurga lankė vieną darželį, vėliau mokėsi toje pačioje mokykloje.
Draugaudavome šeimomis. Kai Gediminas su Kristina (žmona aktore Kristina Andrejauskaite, 73 m. – Red.) išvykdavo su spektakliais į gastroles, Jurga pas mus pagyvendavo.
Mėgau klausytis jo pasakojimų apie spektaklių, filmų kūrimo procesus, vaidmenis. Su juo bendraudamas sužinojau daug aktorinių paslapčių.
Kai buvome jaunesni, vakarais žaisdavome futbolą. Jis buvo azartiškas, karštas. Džiaugiausi, kad žaidžiau su juo vienoje komandoje.
Gedimino brolis Kęstutis irgi buvo labai sportiškas. Jis žaisdavo priešininkų komandoje. Kai du karšti žemaičiai iš Kretingos aikštėje susiginčydavo dėl kokios nors pražangos, tik iš šalies smagiai stebėdavau, kaip kiekvienas gina savo tiesą.
Jis visą gyvenimą nepaliovė domėtis futbolu, krepšiniu. Tik užvesk kalbą apie tai – ir jis savo temperamentu, kalbos maniera, gestikuliavimu tapdavo panašus į Šarūną Jasikevičių.
Labai emocionaliai stebėdavo rungtynes. Aš „Giminių“ filmavimų niekada neskirdavau tomis dienomis, kai vykdavo rimtos rungtynės, nes ir pats esu sporto aistruolis.
– Kaip kilo mintis G.Girdvainį pakviesti į „Gimines“?
– Jis buvo labai įdomus, paslaptingas aktorius, tarsi balansuodavęs ant humoro ir dramatizmo ribos. Bet kai stačiau filmus, juose jam tinkamo vaidmens nemačiau.
Kai pradėjome kurti „Gimines“, pirmiausia pagalvojau apie Gediminą. Nutariau, kad jis galėtų būti įdomus įamžindamas geležinkelininką Jogailą.
Aš pusiau juokais sakau, kad mudu su Gediminu ir tvieskiant saulei, ir lyjant, ir sningant ant geležinkelio bėgių praleidome daugiau nei 25 metus. (Pirmoji „Giminių“ serija pasirodė 1993 metais. – Red.)
Vieną vasarą filmavome kepinant 35–40 laipsnių karščiui. Gediminas, vilkintis storą geležinkelininko uniformą, sakydavo: „Koks kvaiša pasiuvo tokią uniformą. Juk vasarą neįmanoma su ja vaikščioti per bėgius“.
– Filmavimo aikštelėje tikriausiai būdavo įvairių nuotykių?
– Ypač išraiškingi būdavo tie epizodai, kuriuose kartu vaidindavo G.Girdvainis ir Antanas Šurna, įkūnijęs verslininką Antaną Šeputį. Jie abu iš savęs išspausdavo viską.
Vienoje scenoje A.Šurna gulėjo ant bėgių. Artėjant traukiniui G.Girdvainis turėjo jį nutempti.
Nei geležinkelio darbuotojai, nei traukinio mašinistai apie filmavimą nebuvo įspėti. Antanas atsigulė skersai bėgių ir įsijungė radiją.
Gediminui liepiau stovėti už kokių dvidešimties metrų, kad priartėjus traukiniui spėtų atbėgti ir nutempti gulintį A.Šurną. Bet jis atsistojo už 50 metrų ir užsirūkė cigaretę.
Pamatėme atvažiuojantį traukinį, mašinistas ėmė signalizuoti, o Gediminas lyg niekur nieko sau rūkė.
Staiga jis pasileido bėgti ir prilėkęs prie A.Šurnos nutraukė jį nuo bėgių. Po akimirkos pravažiavo traukinys.
Štai toks tai buvo aktorius – jis gyveno vaidmeniu.
Gediminas į filmavimo aikštelę ateidavo turėdamas įdomių sumanymų, visada skrupulingai ruošdavosi vaidmeniui. Jis teatre ir kine yra sukūręs įsimintinų personažų, buvo matęs įvairių kūrėjų ir skyrė talentus nuo vidutinybių.
Gediminas nemėgo neprofesionalumo, jam labai nepatikdavo, kai partneris būdavo neišmokęs teksto.
„Giminėse“ Gediminas filmavosi ir su šviesaus atminimo Rimgaudu Karveliu.
Šiam aktoriui vienu metu tekstas sunkiai lįsdavo į galvą, todėl jis frazes didelėmis raidėmis užsirašydavo pirmokų sąsiuvinio lapuose.
Mačiau, kaip G.Girdvainis sielojosi dėl vyresnio kolegos.
Bet kitą vasarą Rimgaudas iš pirmo karto visą tekstą sklandžiai, be jokių trukdžių pasakė.
Gediminas nusistebėjo: „Tu matai, kas čia Rimgaudui pasidarė?“
O tas nugirdo ir išrėžė: „Žinai, Gedka, dabar aš šokoladą valgau. Reikia per dieną po dvi plytas juodojo šokolado suvalgyti. Atminčiai labai padeda.“
Po kiekvieno nufilmuoto epizodo jausdavau, ar Gediminas patenkintas savo darbu, ar ne.
Jei nuotaika tapdavo pakili, jis atsipalaiduodavo, imdavo postringauti apie važiavimą į sodybą, ūkio darbus.
– Koks G.Girdvainis buvo už kadro?
– Gediminas mėgdavo nardyti ežeruose su akvalangu – prigaudydavo žuvų ir mus vaišindavo. Jis buvo fantastiškas kulinaras.
Kartą medžiotojai man privežė ančių. Neišmaniau, ką su jomis daryti. Gedimas atlėkė pas mane ir ėmė spėriai sukiotis virtuvėje. Aš tik pastovėjau šalia kaip asistentas.
– Sakėte, kad jis buvo ne tik emocionalus, bet ir tvirtų įsitikinimų žmogus.
– Nuo jaunystės drąsiai kovojo už savo įsitikinimus, reiškė savo nuomonę. Veršiu tikrai niekada nebuvo.
Kai studijavo konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. – Red.), buvo gavęs rektoriaus papeikimą ir jį sudegino. Už tai buvo pašalintas iš konservatorijos.
Tada įsidarbino restorane padavėju. (G.Girdvainis buvo baigęs padavėjų kursus Prekybos mokykloje. – Red.). Vėliau grįžo tęsti studijų.
Jis pasakojo vieną smagią istoriją. Kartą į restoraną atėjo porelė ir užsisakė butelį šampano.
Gediminas atnešė ką tik atkimštą butelį ir pastatė ant stalo. Kavalierius girdint damai rėžė: „Prašau šitą pasiimti ir atnešti neatkimštą. Mes patys atsikimšime.“
Gediminas nuėjo prie baro, paėmė naują butelį ir gerai paplakė.
Tada pastatė jį klientams ant stalo. Kai šie butelį atkimšo, paprašė atnešti ankstesnį, jau atkimštą.
– Puikiai pažįstate jo šeimą. Koks jis buvo vyras, tėvas?
– Savo dukterį jis ant rankų nešiojo. Jeigu Jurgutė ką nors pasakydavo, būdavo šventa.
Nuvykęs gastrolių į Ameriką pirmiausia nupirko Jurgutei suknelę, batukus. Ir duktė savo tėvą mylėjo beprotiškai.
Gedimino ir Kristinos šeima buvo darni, pavyzdinė.
– Minėjote, kad sausio 19-ąją pasveikinęs G.Girdvainį su gimtadieniu kalbėjotės ir apie galimą „Giminių“ tęsinį.
– Taip. Yra parašyta 12 naujų serijų. Tačiau jam pasakiau, kad LRT televizijai greičiausiai daugiau „Giminių“ nebereikia.
Jis jautėsi gerai, sveikata nesiskundė. Tiesa, vartojo vaistus nuo kraujospūdžio.
Bet daug vyresnio amžiaus žmonių juos vartoja, aš – taip pat.
Gal jo vidinė styga buvo per daug įtempta, tad staiga ėmė ir nutrūko.
– Kokiame taške sustojo Gedimino kurto personažo geležinkelininko Jogailos gyvenimas?
– Jogaila toliau dirba geležinkelio stoties viršininku. Buvo planuota, kad jis susitiks savo pirmąją meilę Janiną, kurią vaidina Regina Arbačiauskaitė.
– Anapilin jau išėjo ne vienas garsus aktorius, vaidinęs „Giminėse“.
– Kai nepriklausomybės pradžioje nemažai garsių aktorių neteko darbo teatre, mes, kiek galėjome, juos sukvietėme į „Gimines“.
Mes faktiškai nė vieno personažo nenužudėme, nes juos įkūnijo labai talentingi aktoriai, kurių negali išmesti iš filmo.
Kaip žiūrėsi žmogui į akis pasakęs, kad tavęs daugiau seriale nebus?
Todėl per visus tuos dešimtmečius visus „Giminių“ herojus išlaikėme gyvus, nors tikrame gyvenime juos įkūnijusius aktorius mirtis ėmė šienauti vieną po kito.
Tame dangaus žvaigždyne dabar susibūrė didingas genialių aktorių būrys: A.Šurna, Juozas Jaruševičius, R.Karvelis, Vytautas Grigolis, Leonardas Zelčius, Dalius Mertinas, G.Girdvainis.
Savo galvoje aš dažnai suku prisiminimų juostas –man atrodo, kad jie visi gyvi, kasdien mintyse su jais susitinku.
Jaučiu, kad jie kažkur šalia, kartu su manimi. Ir yra būtent tokie, kokie buvo tada, kai kūrėme „Gimines“.
O prisiminęs G.Girdvainį manau, jog vis dėlto gera, kad žmogus nugyveno pilnatvės kupiną gyvenimą: sukūrė daug prasmingų vaidmenų, turėjo gražią šeimą, buvo sėkmės lydimas ir laimingas.
Jis mokėjo džiaugtis gyvenimu.
Daugelis pastebi jo išraiškingas dangaus mėlynumo akis. Jose yra kažkas gilaus ir užburiančio.
Būti aktoriumi bet kas negali. Neužtenka vien baigti mokslų. Dievulis arba drėbtelėjo, arba ne. Bet Gediminas buvo aktorius nuo Dievo.
