Laidos „Sveikatos medis“ kūrybinei komandai žinoma moteris atskleidė, jog tiek savo, tiek vaikų bei vyro sveikatai stiprinti renkasi tikrą gamtos dovaną – vaistažoles.
Lietuva nuo seno puoselėja vaistažolių vartojimo tradicijas. Mūsų protėviai itin vertino įvairiausias žoleles, randamas miškuose ir laukuose, mat jos pasižymi gydomosiomis savybėmis ir turi gausybę vitaminų bei mineralų.
2020-ieji yra paskelbti fitoterapijos Lietuvoje pradininkės, habilituotos gamtos mokslų daktarės, farmacininkės ir botanikės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Ši žiniuonė visą savo gyvenimą pašventė vaistinių augalų tyrimams, domėjosi sveika gyvensena, o sukaupta patirtimi dalinosi ne tik su kolegomis, bet ir su mokiniais bei jaunimu.
„Lietuvos fitoterapijos sąjungos žiniomis, ji pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėjo terminą „fitoterapija“ lietuvių kalba. Anot E. Šimkūnaiės, vaistažolės nėra šienas, todėl itin svarbu vartoti tokias, kokias reikia, būtent tada, kada reikia ir tokiais kiekiais, kokiais reikia.
Be to, arbatų preparatai veikia lėčiau, ilgiau, todėl juos reikia pradėti vartoti prieš ligą, kuomet organizmo dar nevargina rimti susirgimai“, – teigia Lietuvos fitoterapijos sąjungos vadovas, vaistininkas Ovidijus Vyšniauskas.
Vaistažolių naudą įvertino ir žinoma televizijos laidų vedėja, „TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė bei visa jos šeima. Moteris pravėrė savo namų vaistinėlę ir parodė, kokiomis priemonėmis stiprina imunitetą bei ko griebiasi, pajutus bet kokį negalavimą.
„Mano močiutė visuomet rinkdavo įvairias vaistažoles. Manau, jog tai yra puiki priemonė, mums duota iš gamtos. Vaikystėje vos užklupdavo koks kosulys, mama iš karto gamindavo čiobrelių, liepžiedžių arbatas, todėl tą patį darau ir savo vaikams: vos išgirdusi, jog jie pradeda kosėti, nesigriebiu jokių sirupų ar vaistų, o skubu daryti vaistažolių arbatas.
Mano vyriausias sūnus Markas nuo vaikystės pripratęs, jog vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, reikia gerti kuo daugiau arbatų. Na, o mažajam Nikolui kmynų ar ramunėlių arbatos labai padeda nuo pilvuko pūtimo“, – laidoje pasakojo Gerda.
Dviejų vaikų mama neslepia, jog darbas televizijoje ir namų rūpesčiai sekina bei kelia nemažai streso. Tokiu atveju, Gerda taip pat imasi vaistažolių ir tikina, jog jos ne tik stiprina nervų sistemą, bet ir padeda grožiui.
„Mano darbe streso yra tikrai daug, o vaistažolės – puikus būdas jam pažaboti. Man labai patinka mėtų arbata, taip pat esu atradusi gaurometį, kuris daro ypatingus stebuklus – padeda atsipalaiduoti, sustipinti nervų sistemą. Be to, esu pastebėjusi, jog kai kurios vaistažolės gali padėti ir prisižiūrėti savo figūrą – jos yra puiki priemonė, norint pašalinti nereikalingus skysčius iš organizmo“, – patarimais dalinosi Gerda.
Laidos „Sveikatos medis“ žiūrovų laukia proga pamatyti, kaip atrenkamos, rūšiuojamos ir vartoti paruošiamos vaistažolės, mat modernios laboratorijos duris sutiko atverti Švenčionių vaistažolių fabrikas.
1883-iasiais metais savo veiklą pradėjusi nedidelė vaistažolių supirkimo įmonė šiandien yra vienas seniausių vaistažolių perdirbimo fabrikų Pabaltyje ir Europoje, puoselėjantis tradicijas daugiau nei šimtą metų.
„Laboratorija yra vieta, kur žaliava patenka dar prieš atvažiuojant į gamyklą. Tai yra ir pirmas, ir paskutinis taškas, mat pagaminus galutinį produktą, perėjus visus kokybės kontrolės etapus, galutinis produktas irgi yra tikrinamas šioje laboratorijoje“, – išskirtinės ekskursijos po fabriko laboratoriją metu pasakojo Švenčionių vaistažolių fabriko vadovas gyd. Elmantas Pocevičius.
E. Pocevičius pasakoja, jog nėra tokios vaistažolės, kuri siaurai veiktų vieną organą ar vieną sistemą, todėl vaistažolių suderinimas bei jų deriniai yra labai svarbūs, siekiant sustiprinti jų veikimą.
„Yra tokių puikių augalų, kaip valerijonas, melisa, apinių spurgai, levandos. Tai vaistažoliniai augalai, iš kurių yra padaryti mišiniai, galintys padėti geriau išsimiegoti, sumažinti stresą.
Kartusis kietis, kmynai, pankoliai, lynų sėklos ar ta pati ramunėlė gali padėti pagerinti žarnyno veiklą. Kalbant apie populiariausias lietuviškas vaistažoles – tokias, kaip čiobrelis, islandinė kerpena, debesylo šaknis, šeivamedis – jos visos galinčios padėti kvėpavimo takams“, – laidoje pasakojo gyd. Elmantas Pocevičius.
Aktorė V.Mičiulienė apie moteriškumą: „Šiuo metu, šiame amžiuje, esu daug laimingesnė nei tada, kai buvau jauna“
Menopauzinis laikotarpis – neišvengiamas kiekvienos moters gyvenimo etapas, kuomet dėl kiaušinėlių, esančių kiaušidėse, nykimo ir estrogenų kiekio mažėjimo išnyksta mėnesinės. Dažniausiai menopauzė prasideda sulaukus 48-55 metų amžiaus, tačiau pirmieji klimaksiniai simptomai, kaip karščio pylimas, nerimas, nemiga, jautrumo padidėjimas, gali imti varginti ir anksčiau.
Deja, moteris retai yra linkusios kreiptis į specialistus ir daug dažniau susitaiko su menopauzės simptomais, kartais taip aukodamos savo gyvenimo kokybę. Aktorė ir humoristė Violeta Mičiulienė sako, jog visą gyvenimą daug dirbo, koncertavo, filmavosi, todėl apie savo kūno pokyčius nebuvo kada galvoti.
„Aš esu darboholikė, todėl galvoti, ar jaučiuosi blogai, ar svaigsta galva, tiesiog neturiu laiko. Tačiau su laiku ėmiau suprasti, kad mano organizmas prašosi pagalbos. Kiekvieną dieną vartoju geležį, vitaminą D, kalcį, magnį. Iš tiesų, daug papildų sau duodu todėl, kad suvokiu,
jog mano organizmas yra tokioje būsenoje, kai jis pats nebegali įsisavinti, jis yra pavargęs. Tačiau nepaisant to, kai aš buvau jauna ir gimdžiau vaikus, nebuvau laiminga, buvau paskendusi rūpesčiuose ir nė už ką nesimainyčiau vietomis su 35-erių metu savimi, nes aš šiuo metu, šitame amžiuje esu labai laiminga“, – laidoje atviravo Violeta.
Televizijos laidų veidas V. Pauliukaitis apie imunitetą: „Jis gali tapti mūsų priešu, jeigu juo nesirūpinsime“
Į kiekvieno žmogaus organizmą su maistu, oru ar per odą patenka įvairiausi mikroorganizmai, su kuriais kovoti tenka žmogaus imuninei sistemai. Būtent nuo jos priklauso žmogaus atsparumas įvairioms ligoms, peršalimams ar virusinėms infekcijoms.
Šiai sistemai didelę įtaką turi tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai, tokie, kaip mitybos įpročiai, ilgalaikis stresas ar nuovargis, lėtinės ligos, vartojami vaistai ar net žmogaus amžius.
Stipraus imuniteto svarba susirūpino ir žinomas televizijos laidų vedėjas, režisierius, scenaristas, dėstytojas doc. Vytenis Pauliukaitis, kuris pasakoja, jog bėgantys metai ir pasaulį užklupęs grėsmingas virusas privertė permąstyti kai kuriuos gyvensenos įpročius.
„Gydytojai mums pataria susitvarkyti baimės, panikos jausmą, mat būtent tai per smegenis labai veikia mūsų imunitetą. Imunitetas yra mūsų draugas, tačiau jis gali tapti ir priešu, jeigu mes juo nesirūpinsime – jis mūsų nesaugos“, – laidoje pasakojo Vytenis.
Rubrikoje „Ačiū, daktare“ – medikų padėka organizacijoms, ištiesusioms pagalbos ranką kovoje su COVID-19
Šį sekmadienį laidos rubrikoje „Ačiū, daktare“ padėka keliaus ne gydytojams, bet organizacijoms, kurios neatlygintinai ėmėsi įvairiausių iniciatyvų, siekdamos ištiesti pagalbos ranką medikams, ligoninėms ir visoms medicinos įstaigoms, susidūrusioms su sunkumais akistatoje su COVID-19.
„Padėką reiktų pradėti nuo tų, kurie gelbėjo mus pačią pirmąją dieną, kuomet karantino situacija buvo tik paskelbta ir mes neturėjome didelio apsaugos priemonių rezervo.
Šiai dienai, kuomet dezinfekcinės priemonės labai aktyvios, kyla problemų su rankų oda, todėl mūsų darbuotojai yra aprūpinami ir rankų kremais, higienos priemonėmis, o kai kurios maistą tiekiančios organizacijos mūsų sunkiai dirbančius ir kasdien su pacientais bendraujančius gydytojus aprūpina ir nemokamu maistu“, – laidoje padėkos žodžius už rūpinimąsi darbuotojų apsauga šiuo sudėtingu laikotarpiu tarė Nacionalinio Vėžio Instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. hab. m. dr. Sonata Jarmalaitė.
