Populiariuose ansambliuose „Nerija“, „Vilniaus aidai“, „Nemuno žiburiai“ dainavusi atlikėja įsiminė išskirtiniu balsu ir išvaizda – ryškiai raudonos lūpos, liemenuota ilga suknelė, sujuosta žėrinčiu dirželiu, aukso ar sidabro spalvos basutės aukštu padu.
Tokią L.Žemaitytę prisimena ir neseniai išleistos knygos „Bravo estradai!“ autorė Inga Liutkevičienė.
„Kai sodriu balsu uždainuodavo „Dainos tau“ priedainį „Vėjas padainuos tau dainą,/dainuos tik tau ir man...“, net šiurpas bėgdavo per nugarą“, – rašė kūrėja.
Muzikos L.Žemaitytė mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume (dabar J.Gruodžio konservatorija). Merginai rūpėjo ne pažymiai, o dainuoti.
Viename saviveikliniame ansamblyje dainininkę pastebėjo kompozitorius, technikumo Estrados skyriaus vadovas Mindaugas Tamošiūnas.
Netrukus jis pakvietė septyniolikmetę įrašyti latvių estrados atlikėjos ir kompozitorės Lolitos Vambutės dainą „Skrendančios dienos“.
„Vos po kelių repeticijų jau važiavau į Rygos plokštelių studiją.
Įrašius dainą prasidėjo profesinės sėkmės etapas – netrukus mane susirado ansamblio „Vilniaus aidai“ vadovas Teisutis Saldauskas“, – pasakojo L.Žemaitytė.
1972 metais atlikėja buvo pakviesta į „Neriją“. Po poros metų L.Žemaitytė lyg raketa šovė į populiarumo viršūnę.
Po kiekvieno koncerto gerbėjai apipildavo ją gėlėmis, prašydavo autografų, o laiškų atkeliaudavo didžiausi maišai.
To meto žurnalas „Jaunimo gretos“ kasmet sudarydavo populiariausių Lietuvos žmonių dešimtukus. L.Žemaitytės pavardė juose puikavosi dvejus metus iš eilės.
Atlikėja prisiminė, kad galėjo išpopuliarėti ir Sovietų Sąjungoje, bet to atsisakė.
„Mane kvietė dainuoti populiarus Maskvos ansamblis „Dobryje molodcy“ ir dėl balso, ir iš asmeninių paskatų – grupės gitaristas buvo mane įsimylėjęs.
Tačiau aš nesvajojau nei dainuoti Maskvoje, nei kur nors kitur gyventi“, – teigė dainininkė.
Lietuvos publikos itin mėgstama L.Žemaitytė visuomet atrodė nuostabiai. Net sovietmečiu, visuotinio deficito laikais, ji rengdavosi skoningai – mat neblogai uždirbdavo ir iš gastrolių užsienyje parsiveždavo drabužių.
Vokalistų kvalifikacija buvo vertinama balais nuo 8 iki 16. L.Žemaitytė buvo įvertinta 13,5 balo ir per vakarą uždirbdavo 27 rublius.
Tai buvo dideli pinigai. Pavyzdžiui, inžinieriaus atlyginimas buvo apie 130 rublių per mėnesį.
Kaune 1977-aisiais buvo atidarytas naktinis restoranas „Žalias kalnas“. Dainuoti jame daugeliui dainininkų buvo nepasiekiama svajonė, o L.Žemaitytė buvo pakviesta.
Su „Žaliu kalnu“ susijęs ir žiaurus įvykis. 1993 metais einančią į restoraną ją užpuolė ir smarkiai sumušė, skilo nosies kaulas.
Užsigydžiusi žaizdas atlikėja toliau linksmino žiūrovus. Ji išleido ne vieną kompaktinę plokštelę.
Šiuo metu dainininkė toliau rengia pasirodymus, o prieš kelerius metus pasirodė „Nerijos“ atsisveikinimo ture.
