Dainininkas puikiai prisimena pirmąjį rimtą žygį. „Tai buvo kelionė portugališkuoju Šv.Jokūbo keliu. Juo su bendraamže žmona Vismante leidomės iš karto po vestuvių per medaus mėnesį.
Ėjome nuo Porto iki Santjago de Kompostelos. Tai buvo viena įdomiausių mano gyvenimo patirčių, kuriai neprilygo nė viena mano ankstesnė kelionė“, – pasakojo K.Likša, šio žygio metu su žmona nuėjęs apie 300 kilometrų.
Vyras pasakojo, kad eidamas piligrimų pamėgtu keliu turėjo galimybę pamatyti tokias vietas, kurias kitais būdais keliaujant vargu ar išvystų. Be to, žygyje jie bendravo su daugybe keliautojų iš viso pasaulio.
Šis žygis įkvėpė Kazimierą leistis ir į kitas keliones pėsčiomis Lietuvoje ir užsienyje.
Jo žygiai tęsiasi dešimtis ir net šimtus kilometrų.
Dažną savaitgalį dainininkas su žmona leidžiasi į žygį, kurio metu nueina ne mažiau nei 20 kilometrų. Pora įprastai žygiuoja iš anksto pačių ar bičiulių parengtu maršrutu.
„Kartais norėdami paįvairinti mūsų žygius į tam tikrą vietą nuvykstame traukiniu, o po to su kuprinėmis ant pečių miškais, laukais ir miesteliais keliaujame iki numatytos vietos, iš kurios į Vilnių parvykstame autobusu ar traukiniu. Taip keliaudami atrandame vis naujų vietų, trasų, geriau pažįstame apylinkes“, – kalbėjo K.Likša.
Dainininkas tikino, kad tokie žygiai ne tik plečia akiratį ir stiprina ištvermę. Jie padeda atsipalaiduoti, išvalyti mintis, įkvepia kurti.
