„Dryžuotasis reisas“ (1961 m.): tigras Puršas. Sovietinėje komedijoje vaidinęs bengalinis tigras Akbaras pasaulį išvydo Rygos zoologijos sode. Jį atsivedusi tigrė susirgo ir viena darbuotoja septynių dienų tigriuką parsinešė namo. Globoti mažylį ėmėsi moters duktė: maitino iš buteliuko ir visaip rūpinosi. Tigriukas sustiprėjo ir įsidėmėjo savo gelbėtoją – jai pasirodžius, imdavo švelniai murkti „purš purš“. Taip jis gavo Puršo vardą.
Plėšrūnas pasirodė esąs labai mielas: miegodavo ant sofos, žaisdavo su šeimininkės šunimis špicu ir kiemsargiu, leisdavosi vedžiojamas už pavadėlio.
Užaugęs Puršas buvo atiduotas Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) zoologijos sodui. Kartu teko pasiųsti ir špicą, kad nesijaustų toks vienišas.
Zoologijos sode Puršas ne kartą demonstravo namų auklėjimą: prie mėsos prieidavo tik po špico ir netgi leisdavosi kramtomas per žaidimus.
Sukalbamo būdo tigras neliko nepastebėtas kino kūrėjų. Iš viso Puršas nusifilmavo penkiose juostose, iš kurių garsiausios – „Tigrų tramdytoja“ ir „Dryžuotasis reisas“. Kas neprisimena scenos su aktoriumi Jevgenijumi Leonovu, kur jis maudosi putų pilnoje vonioje, nė neįtardamas, kad šalia stovi ir susidomėjęs stebeilija tigras?
Arba epizodo, kai pižoniškas Vasilijaus Lanovojaus herojus žiūri pro žiūronus į jūrą ir nustebęs klausia: „Kokia ten grupė dryžuotais maudymosi kostiumais taip gražiai plaukia?“
Juosta atliko svarbų vaidmenį tigro gyvenime – per filmavimą jis susipažino su dresuotoja Margarita Nazarova ir tapo jos mylimu globotiniu. M.Nazarova parengė daug rizikingų numerių su Puršu, bet labiausiai išgarsėjo tuo, kad laisvalaikiu jį vedžiodavo už pavadėlio, vežiodavo automobiliu ir vesdavosi į kavines.
Puršas nugaišo nuo cukrinio diabeto, grįždamas iš gastrolių lėktuvo bagažo skyriuje.
„Pusryčiai pas Tifanį“ (1961 m.): katinas Orandžis. Šio katino kino karjerą galima pavadinti svaigia. Iki patekdamas į ekraną Orandžis buvo paprastas kiemo katinas, kurį priglaudė geraširdė namų šeimininkė. Pirmą vaidmenį murklys gavo įveikęs 3,5 tūkstančio konkurentų.
Orandžis nusifilmavo dešimtyje filmų, iš kurių garsiausias – romantinė drama su Audrey Hepburn (1929–1993) „Pusryčiai pas Tifanį“, ir laimėjo dvi PATSY statulėles („Oskaro“ analogą gyvūnų pasaulyje).
Beje, Orandžis buvo tokio įnoringo charakterio, kad vienas prodiuseris jį vadino ne kitaip kaip „bjauriausiu katinu pasaulyje“.
„Fliperis“ (1964 m.): delfinė Sjuzi. Trys filmai ir du serialai susiję su delfinu Fliperiu. Originaliose 7-ojo dešimtmečio juostose žavų jūrų žinduolį vaidino patelė Sjuzi.
Tiesa, sudėtingesniuose epizoduose ją tekdavo pakeisti dubleriais, kurių buvo net penki.
Šioje istorijoje yra ir liūdnas momentas: vienas delfinų, neištvėręs įtempto filmavimų grafiko, užplaukė dresuotojui Richardui O’Barry ant rankų, žvilgtelėjo į akis, neįkvėpė ir padvėsė. Štai tokie jie, delfinai.
Tragiškas įvykis paskatino Richardą permąstyti pelningą delfinų verslą. Galiausiai jis tapo delfinų teisių gynėju. R.O’Barry tvirtino, kad delfino šypsena yra viena didžiausių pasaulio apgavysčių, peršančių klaidingą nuomonę, esą šie inteligentiški gyvūnai visuomet laimingi.
„Kaukazo belaisvė“ (1967 m.): asilė Liusia. Visi prisimena asilą iš populiarios sovietinės komedijos „Kaukazo belaisvė, arba Nauji Šuriko nuotykiai“, bet mažai kas žino, kad jis – asilė.
Tiesa, aktorius Aleksandras Demjanenka (Šurikas) be ceremonijų vadino ją Ilgaausiu ir ji atsiliepdavo. Gal lėmė aktoriaus žavesys, o gal tai, kad jis duodavo Liusiai cukraus.
Asilai dėl užsispyrimo sunkiai dresuojami. Kai reikėdavo stovėti, Liusia eidavo, kai eiti – stovėdavo kaip įbesta. Griežtai elgtis su gyvūnu buvo uždrausta – režisierius Leonidas Gaidajus asilę laikė bibliniu gyvūnu ir prašė su ja elgtis pagarbiai.
„Jei ne bizūnu, tai meduoliu“, – nutarė A.Demjanenka ir motyvavo Liusią cukrumi.
Tai atsirūgo: kai reikėjo užsispirti ir nejudėti, Liusia sekiojo paskui Šuriką – ją domino tik cukraus gabaliukas kelnių kišenėje, o ne siužeto vingiai.
Aleksandras net pakeitė kelnes, bet ir 30 dublių nepakako, kad priverstų Liusią užmiršti gardumyną.
Liusia „prabudo garsenybe“ jau gimtajame zoologijos sode Simferopolio vaikų parke ir būtų ramiai gyvenusi, jei po 40 metų nebūtų tekę nusifilmuoti seriale „Specialiosios paskirties būrys“ ir filme „9-oji kuopa“.
Tuo metu jai jau buvo per penkiasdešimt, nors asilai gyvena vidutiniškai 30–40 metų.
Žvaigždė gyvenimą baigė kukliai – poilsiadieniais vežiodama vaikus po parką.
„Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje“ (1974 m.): liūtas Kingas. Berberovų šeima iš Baku garsėjo tuo, kad augino liūtą. Kingas, kaip ir Puršas, pasaulį išvydo zoologijos sode, bet motina liūtė jį atstūmė.
Liūtuką norėta užmigdyti, bet Berberovų šeima žvėrį išgelbėjo ir įkurdino savo bute, kuriame jau gyveno puma, kelios papūgos, šuo, taip pat du vaikai.
Šeimos galva Levas Berberovas net metė architekto profesiją ir tapo Kingo prodiuseriu – iki „Nepaprastų italų nuotykių Rusijoje“ liūtas jau buvo nusifilmavęs keliuose filmuose.
Scenas su liūtu „Nepaprastuose italų nuotykiuose Rusijoje“ iš pradžių buvo sunku filmuoti. Kingas buvo prijaukintas, bet visai nedresuotas, todėl sunkiai atlikdavo triukus, be to, aktoriai jo paniškai bijojo.
Eldaras Riazanovas nervinosi ir prisiekinėjo, kad niekada daugiau nedirbs režisieriumi animalistu. Vis dėlto beveik visi epizodai su liūtu buvo nufilmuoti.
Filmavimo metu Kingas buvo laikomas mokyklos Mosfilmo gatvėje teritorijoje. Kartą pro šalį ėjo vaikinas su mergina ir šunimi. Šuo pro tvoros apačią pralindo į mokyklos teritoriją. Vaikinas perlipo tvorą ir jį nusivijo. Netikėtai iš krūmų ant jo šoko liūtas. Mergina sukliko, į klyksmą sureagavo praeiviai, tarp jų – milicininkas su tarnybiniu ginklu. Jis paleido į Kingą visą apkabą. Taip kino karjera liūtui kainavo gyvybę.
„Išlaisvinti Vilį“ (1993 m.): orka Keiko. Istorija, pasakojanti, kaip dvylikametis berniukas Džesis išgelbsti orką Vilį iš okeanariumo nelaisvės, iš tikrųjų tapo kultinė. Juosta iškart buvo pradėta cituoti, o berniuko ir orkos bučinys gavo pagrindinę MTV premiją. Pagrindinį vaidmenį filme atliko patinas Keiko, jo dubleris buvo tik mechaninis banginio modelis, padarytas taip sumaniai, kad pats Keiko bandė su juo bendrauti.
Parodžius trilogiją apie Vilį JAV buvo įkurtas labdaros fondas „Išlaisvinkite Vilį Keiko“, kurio nariai reikalavo, kad gyvūnas būtų paleistas į laisvę.
Keiko išlaisvinimo istorija virto tragedija – maždaug po metų jis susirgo plaučių uždegimu ir nugaišo netoli Norvegijos krantų.
Halsos mieste, ant fjordo kranto, filmo gerbėjai ant Keiko kapo pastatė paminklą.
„Pi gyvenimas“ (2011 m.): Bengalinis tigras Kingas. Ne paslaptis, kad „Oskarą“ pelniusiame Ango Lee filme rodomas tigras beveik visada skaitmeninis. Maža to, pagrindinio vaidmens atlikėjas Surajas Sharma filmavimo aikštelėje niekada nesusidūrė su laukiniais gyvūnais.
Tigras Kingas, tapęs ekrano žvėries prototipu, buvo filmuojamas atskirai nuo kitų artistų.
Specialiuosius efektus kūrusi komanda taip detaliai išnagrinėjo kilniojo gyvūno plastiką, mimikas ir įpročius, kad tik Kingo dresuotojas skyrė, kur ekrane jo globotinis, o kur – skaitmeninis antrininkas.
Nepaisant sustiprintų apsaugos priemonių, per filmavimą neišvengta incidentų. Ir nukentėjo būtent Kingas! Tigras vos nepaskendo filmuojant epizodus atviroje jūroje. Per stebuklą išsigelbėjęs gyvūnas buvo nusiųstas atgauti jėgų į kliniką. Darbą baigė skaitmeninės grafikos specialistai.
„Pagirios Tailande“ (2011 m.): beždžionė Kristal. Kristal – garsiausia ir daugiausia uždirbanti beždžionė pasaulio kinematografe. Sėkmė ją aplankė po „Pagirių Las Vegase“ antrosios dalies. Kristal taip gerai susidorojo su savo vaidmeniu, kad net pateko į oficialų filmo plakatą.
Per premjerą Bankoke uodeguotoji artistė pasirodė vilkėdama suknelę su didžiule iškirpte ir perlų vėriniu, o savo grimasomis ir šuoliais užtemdė visas žvaigždes ant raudonojo kilimo.
Kapucinų veislės aktoriaus karjera prasidėjo nuo filmo „Džordžas iš džiunglių“. Jame beždžionė pasirodė puikiai ir netrukus pasipylė darbo pasiūlymai: „Naktis muziejuje“, „Zoologijos sodo prižiūrėtojas“, „Amerikietiškas pyragas“, „Daktaras Dolitlis“, „Mes nusipirkome zoologijos sodą“. Pamatyti beždžionę galima ir vienoje populiariojo „Daktaro Hauso“ serijoje – Kristal tupi ant paties Hugh Laurie.
Kristal neapsiriboja antraplaniais vaidmenimis: situacijų komedijoje „Veterinarijos klinika“ ji tapo pagrindine aktore ir gavo solidų 12 tūkst. dolerių honorarą už seriją.
„Vanduo drambliams“ (2011 m.): dramblė Taj. Sunkiasvoris, susijęs su kino pasauliu, – Indijos dramblė Taj. Ji – kino veteranė, vaidinusi filmuose „Džiunglių knyga“, „Didesnis nei gyvenimas“, „Operacija „Dramblio pergabenimas“, „Džordžas iš džiunglių“, „Tuštybės mugė“, „Vanduo drambliams“. Jos partneriai buvo Billas Murray, Reese Witherspoon, Robertas Pattinsonas, Christophas Waltzas.
Romantinėje dramoje „Vanduo drambliams“ Taj vaidino cirko dramblę Rouzę. Šis filmas kurtas kaip manifestas prieš žiaurų elgesį su gyvūnais ir tai ypač aktualu pačiai Taj: 2008 metais dresuojama Britney Spears vaizdo klipui „Circus“ ji daug prisikentėjo. Tuomet kilo skandalas – gyvūnų gynimo organizacija PETA apkaltino B.Spears žiauriai elgusis su liūtais ir drambliais.
Vis dėlto Taj iki šiol noriai filmuojasi ir dalyvauja pasirodymuose, be to, tapo – jos piešinys ir filmo „Vanduo drambliams“ plakatas su autografu buvo parduotas aukcione „eBay“, o gauti pinigai perduoti Tarptautiniam dramblių fondui, kuris skyrė juos vaistų nuo dramblių pūslelinės paieškoms.
„Artistas“ (2011 m.): Raselo terjeras Ugis. Pasaulinę šlovę šuniui, pavadintam avalynės vardu, pelnė išdykusio Džeko vaidmuo nebyliajame „Artiste“, laimėjusiame geriausio 2011-ųjų filmo „Oskarą“. Ta pati juosta pelnė Ugiui Kanų kino festivalio „Palm Dog“, kuria pagerbiami geriausi filmų šunys.
Tačiau kelias į pasaulinę šlovę nebuvo paprastas. Vaikystėje Ugis buvo landus ir triukšmingas. Praradę viltį išauklėti šunytį, pirmieji šeimininkai rengėsi atiduoti jį į prieglaudą. Tačiau mažyliui pasisekė – jį pastebėjo profesionalus šunų veisėjas ir pavertė žvaigžde.
Vaidmuo „Artiste“ – anaiptol ne pirmas darbas kine. Be to, Ugis su garsia šunų trupe apvažiavo visą Ameriką, rodydamas savo firminį numerį su riedlente. Ne mažiau už šlovę keturkojei žvaigždei patiko brangakmeniai – jo namų kolekcijoje buvo bent pora juvelyrikos namų „Chopard“ antkaklių.
Deja, vos triumfavęs Kanuose Ugis nebepakėlė senatvės ir iškeliavo amžinybėn, tiesa, spėjęs parašyti memuarus.
Parengė Milda Augulytė
