Sekmadienį per LNK startuos septintas konkurso „Lietuvos balsas“ sezonas. Šou dalyviai aklose perklausose bus vertinami tik pagal balsą. Be J.Jaručio, juos kritikuos, girs ir jų vokalinius sugebėjimus tobulins dar trys puikiai žinomi atlikėjai: Donatas Montvydas, Monique ir Monika Liu.
Prieš 12 metų sparčiai į muzikinės karjeros viršukalnę pradėjęs kilti J.Jarutis 2018-aisiais išleido pirmąjį solinį albumą.
Jis pradedantiesiems vokalistams neabejotinai suteiks neįkainojamų. „Lietuvos balse“ Justinas mokytojaus antrą sezoną.
Talentingas dainininkas, grupės „Freaks on Floor“ lyderis žino, kad sceninis kelias ne visuomet būna tiesus.
Tačiau jis įsitikinęs, kad susidūrus su kliūtimis svarbu nenuleisti rankų: „Net kai visos durys užsidaro, verta pažvelgti į langą – gal ten galima rasti išeitį.“
Iki 15 metų Justinas svajojo tapti krepšininku ir žaisti NBA.
Bet į rankas paėmęs elektrinę gitarą suprato, kad jo misija yra kurti dainas ir jomis virpinti klausytojų širdis. J.Jaručio vaizdo klipai internete yra sulaukę kelių milijonų peržiūrų.
– „Lietuvos balsas“ yra savotiškas tramplinas jauniems atlikėjams. Kaip prasidėjo jūsų muzikinė karjera?
– Viskas prasidėjo iš didelio noro būti scenoje. Lankiau muzikos mokyklą, žavėjausi grupių „The Beatles“, „Red Hot Chili Peppers“ dainomis.
O kai į rankas paėmiau gitarą, grodavau ir mokiausi dainuoti tiek dienomis, tiek naktimis visur – net tualete ar virtuvėje.
– Ko reikia atlikėjui, kad taptų išskirtinis, jaudinantis, įtiktų įvairiems skoniams?
– Manau, kad visada labiausiai išsiskiria tie žmonės, kuriems būdingas originalumas, nuoširdumas ir paprastumas. Tas, kas kuria muziką, kuri jam pačiam patinka iki širdies gelmių, sugebės įdėti pakankamai jėgų, kad daug pasiektų.
– Į ką pirmiausia atkreipiate dėmesį vertindamas „Lietuvos balso“ dalyvius?
– Dainuoti daugiau ar mažiau sugeba didžioji dalis projekto dalyvių.
Man imponuoja išskirtinis balso tembras ir gebėjimas jausti kūrinį, kurį žmogus atlieka.
– Ar būna sunku vertinant dalyvius priimti neigiamą sprendimą?
– Taip. Bet čia yra televizijos projektas. Ateidami į jį žmonės turi suprasti sąlygas – laimi arba pralaimi.
Praėjusio sezono pradžioje man buvo šiek tiek sudėtinga paskelbti neigiamą sprendimą, nes atrodė, kad visi šaunūs ir visiems reikia suteikti galimybę. Tačiau palaipsniui suvokiau, kad tai yra žaidimas.
Mano užduotis jame yra vienokia, o besivaržančių dalyvių – kitokia.
Kelis kartus nedaug trūko, kad būčiau pasiųstas keliauti toli.
Žmogus yra tokia būtybė – jei savimi pasitiki, atėjęs į projektą mano, kad jau yra nugalėtojas.
Tad iškritus jam būna apmaudu, kad kažkas nelaikė jo geriausiu.
Vieni pralaimėjimą priima kaip paskatą ką nors keisti ir tobulėti, kiti kritiką išgyvena per daug skaudžiai ir nusivilia.
– Ar jūsų karjeroje daug kartų prieš nosį užsiverdavo durys?
– Iki šiol kai kurios radijo stotys negroja mano dainų. Daug kartų esu girdėjęs, kad mano muzika per sunki, sudėtinga ar per daug tranki.
Bėgant metams pastebėjau, kad su kiekvienomis užsitrenkiančiomis durimis galiausiai atsiveria langas. Būna, kad pats mintyse jį nusipiešiu ir atsidarau.
Manau, kad visada yra galimybė išbristi iš aklavietės. Tiesiog nereikia eiti toli atgal. Atsitraukus porą žingsnių galima pastebėti posūkį.
– Ar iki šiol jaudinatės prieš pasirodymą?
– Stengiuosi nebėgti nuo jaudulio. Priešingai, dabar mėgaujuosi juo, nes suprantu, kad iš vidaus plūstantis adrenalinas yra vienas pagrindinių dalykų, verčiantis daryti tai, kas visus įelektrina, nuteikia pozityviai, suteikia prasmę.
– Artisto profesija yra psichologiškai sunki. Kaip visada išlikti pozityviam , kūrybingam, nestokoti idėjų? Ar pasitaiko kūrybinių duobių?
– Krizės ir duobės atsiranda tada, kai ilgesnį laiką nekuriu. Kūrybinė veikla padeda įveikti visus sąstingius.
Aš nelabai tikiu, kad reikia sėdėti rankas sudėjus prie televizoriaus ir laukti atskrendančios mūzos.
Jei į rankas nepaėmei instrumento ar nepradėjai rašyti dainos žodžių, niekada niekas savaime neįvyks.
– Ar egzistuoja kūrybinė dienotvarkė, kai kasdien tam tikrą valandą užsiimate muzika?
– Mano kūrybinis grafikas nėra griežtai sustyguotas, nes yra daug svarbių darbų. Stengiuosi kurti kasdien, bet ne tiksliai nustatytomis valandomis. Pavyzdžiui, vakar studijoje sėdėjome nuo aštuntos iki dvyliktos valandos nakties.
– Kaip į jūsų kūrybą, išvykas reaguoja žmona Justina (31 m.)? Ar nesiskundžia dėmesio stoka?
– Kaip ir visose šeimose, būna visko. Bet šiaip iš savo žmonos sulaukiu daug palaikymo. Per tiek metų Justina priprato prie mano darbo pobūdžio. Kita vertus, šį bei tą spėju nuveikti namų labui.
– Ar namuose rašote dainas, repetuojate?
– Namuose dažniausiai kuriu, kai būnu vienas.
Pustrečių metų duktė Adelė man neleidžia groti, jai nepatinka, kaip aš dainuoju. Man repetuojant ji prašo, kad paleisčiau kokią nors kitą muziką.
– Ar esate savo žmonai sukūręs kokią nors dainą, gal net skyręs visą koncertą?
– Justina yra įkvėpusi parašyti daug dainų.
– Ar jums reikia fanfarų skambesio, fotografų blyksčių, ovacijų, dėmesio? Gal sulaukiate ypatingų gerbėjų dovanų?
– Manau, kiekvienam artistui dėmesys daug reiškia, nes mes norime su aplinkiniais pasidalyti tuo, ką sukuriame. Kartasi dėmesys vargina. Bet ačiū Dievui, kad Lietuvoje neturime persekioti linkusių gerbėjų, galime ramiai vaikščioti gatvėmis.
Nesu apipiltas dovanomis, kaip tie atlikėjai, kuriuos daugiausia supa jauni gerbėjai. Tiesa, viena mergaitė mano dukrai padovanojo savo sukurtą žaislą. Esu gavęs gėlių, laiškų.
– Jūs ekstravertas ar intravertas?
– Tiek gyvenime, tiek scenoje esu labiau intravertas – man reikia pasistengti, kad išlaikyčiau akių kontaktą. Tačiau bendravimas su publika man tiekia džiaugsmą, patinka su ja apsikeiti energija. Turiu nedaug artimų žmonių, bet to užtenka.
– Kai kurie jūsų pasirodymai buvo ekscentriški, fiziškai sudėtingi.
– Vienas iš ryškesnių pasirodymų buvo per vienus M.A.M.A. apdovanojimus, kai mane lynu nuleido nuo palubės. Aš pakabintas skraidžiau, tuo pat metu ir dainavau.
Mano muzika ir koncertinės programos yra įvairios – galiu groti akustine gitara šimtui žmonių, bet galiu trečią nakties groti trankias dainas naktiniuose klubuose.
– Kaip saugote balsą?
– Stengiuosi prieš koncertą ilsėtis. Tokiais mėnesiais, kaip gruodis ar sausis sunkiai sekasi nepertempti balso, nes vyksta daug privačių koncertų. Bandau per daug nesinervinti, nes nuo streso dažnai kimsta balsas.
– Tikriausiai atlikėjas turi būti gerai pasiirengęs fiziškai, jausti vidinę harmoniją?
– Visą gyvenimą judėjau – lankiau krepšinį, treniruoklių sale. Dabar atsirado ir baseinas. Manau, kad atlikėjo sėkmė daug priklauso nuo geros fizinės ir dvasinės sveikatos. Juk tenka atlaikyti ilgus koncertus.
Jau metus po koncertų stengiuosi užsiimti kokia nors malonia veikla, sportu. Nes po didelių projektų sėdint namuose kūnas supranta, kad gali sirgti. Tada lengva pasigauti peršalimo virusą. O kai atsipalaiduoju fiziškai, bet maloniai, kūnas išlieka sveikas ir pailsėjęs.
– Neretai sakoma, kad menininkams iš savo veiklos sunku išgyventi. Ar pasiekėte tą lygį, kai galite sakyti, kad esate susikūręs finansinę gerovę?
– Savo darbą stengiuosi atlikti kaip įmanoma geriau. O kaip dirbi, tiek ir uždirbi.
– Kovo 13 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje surengsite didelį koncertą. Kaip jam ruošiatės?
– Vienas didesnių pasirodymų buvo praėjusią vasarą Trakų pilies kieme. O dabar laukia „Žalgirio“ arena. Didieji pasiruošimo darbai prasidės sausio mėnesį. Tikiuosi, kad manęs paklausyti ateis daug žmonių.
– Kokie jums buvo 2019 metai ir ko tikitės ateinančiais metais?
– Praėję metai buvo puikūs, darbingi, su daug iššūkių, įdomių pažinčių, sukūriau nemažai gerų dainų.
2020 metais norėčiau į rankas dar tvirčiau suimti savo gyvenimą, juo mėgautis ir kuo mažiau dėl visko jaudintis. Laukia daug darbų, tad tolimų kelionių neplanuoju.
