Daugeliui kiek vyresnės kartos sporto mėgėjų pažįstamas sodrus V.Mundrio balso tembras nepasikeitė.
„Gyvenu senjoro gyvenimą, tačiau jis jokiu būdu nėra nuobodus. Kaip gali trūkti veiklos, kai aplink verda sportinis gyvenimas, ežerai pilni žuvų, o miškuose yra uogų ir grybų?“ – džiaugėsi V.Mundrys.
Vyras, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Vilniuje, prieš 16 metų jį iškeitė į Varėną.
Grybauti mėgstančio V.Mundrio teigimu, grybų miškuose aplink Varėną nei pernai, nei šįmet labai daug nebuvo. Jis, kaip ir kiti įgudę grybautojai, džiaugėsi voveraičių derliumi.
„Pastaruoju metu žvejyba sekasi kur kas geriau nei grybavimas. Mano pasididžiavimas – beveik 10 kilogramų lydeka.
Šio trofėjaus galvos iškamša puošia namus“, – kalbėjo ne vieną įspūdingą laimikį Glūko ežere šalia Varėnos ištraukęs V.Mundrys.
Žurnalistas Varėnos rajone ne vienus metus organizuodavo žūklės varžybas, kurios domino daugybę žvejų iš visos Lietuvos.
Tačiau didžiausia gyvenimo aistra V.Mundrys vadina sportą, kuris lydi nuo jaunystės.
Jis tris kartus yra tapęs Lietuvos fechtavimosi čempionu.
„Į sporto aikštę pats neįbėgu, metai nebe tie, o ir nugarą paskauda.
Tačiau per televizorių matau 24 sporto kanalus.
Stebiu daugybę sporto varžybų. Man įdomus ne tik žaidimas, rezultatas – komentatorių darbas domina ne mažiau.
Ir pats dar neretai paimu į rankas mikrofoną, kai varžosi Varėnos „Ūlos“ rankininkai“, – pasakojo V.Mundrys.
Daugybę metų šalies didžiųjų dienraščių sporto skyriuose dirbęs žurnalistas iki šiol Varėnos laikraštyje „Giružis“ rašo straipsnius apie sportą.
Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje radijo sporto komentatoriumi pradėjęs dirbti V.Mundrys kelis dešimtmečius į svarbiausias varžybas lydėdavo mūsų šalies krepšininkus, futbolininkus, boksininkus, rankininkus.
„Anuomet visos varžybas būdavo komentuojamos tik iš įvykio vietos.
Negalėdavo būti nė minčių, kad komentatorius ekrane matytų tą patį, ką ir žiūrovai.
O dabar tai įprasta daugelio mūsų televizijų praktika, – apmaudo neslėpė ilgametis sporto komentatorius. – Man visada būdavo svarbu paminėti kuo daugiau detalių iš aikštės, pateikti papildomos informacijos, kad žiūrovai išgirstų ne vien sausą statistiką.
Apie kiekvieną sporto šaką ir sportininkus buvau sukaupęs ir savotišką dosjė.
Turėjau tokią užrašų knygelę, kurioje prie kiekvienos pavardės vis pridėdavau naujos, neretai pikantiškos, informacijos.“
Darbe komentatorius vadovavosi praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio lenkų futbolo rinktinės vartininko Jano Tomaszewskio, kuris dažnai talkindavo komentatoriams, posakiu: „Radijo transliacijos klausytojas turi matyti vaizdą, o televizijos žiūrovas turi girdėti komentatoriaus pasakojimą.“
