– Daugybėje interviu jūsų klausia, kodėl nesusiradote vyro? Kodėl antrą kartą neištekėjote?
– Man sako – nu kaip tu gerai atrodai. Nu neištekėjau... Neatsirado tas vyras. Meluočiau, jei sakyčiau, kad esu dėl to labai laiminga. Laimė yra šeima, anūkai. Ir aš pavydžiu savo visoms draugėms, kurios turi anūkus. Taip susiklostė gyvenimas. Dabar jau nebenorėčiau to bjauraus vyro, reikėtų kojines skalbti visą ką... Bet anūkų gal ir norėčiau.
– Moteris nėra kažkokia mikrobangų krosnelė. Kad ji turi kažkokią funkciją, kurią turi atlikti nepriekaištingai. Ir jei netapai tą mikrobrangų krosnele, tada jau šakės.
– Tikrai ne. Ko gero, šioje žemėje mano misija yra kitokia.
– Kokia?
– Gyventi dėl kitų. Daryti kažkokius darbus, pasiaukoti dėl kitų žmonių. Ne visiems mums duota sukurti šeimas, auginti vaikus. Mes labai daug turime pavyzdžių. Aš dėl to nepergyvenu. Taip, norėtųsi, bet priimu tą, ką man Dievulis davė. Ir aš visai dėl to nesikremtu.
– Buvote ištekėjusi aštuonerius metus, tada išsiskyrėte. Tai buvo daugiau jūsųiniciatyva. Bet laikai buvo kiti... Iš kur ta drąsa?
– Aš nuo mažens visada buvau drąsi. Būdama maža nebijodavau lipti į medį ir nukristi. Aišku, buvo sunku priimti tą sprendimą, nes giminė gana katalikiškai mane auklėjo, giminėje tai buvo pirmas atvejis. Bet supratau, kad gyvenimas yra vienas ir aš pati nesikankinsiu ir nekankinsiu to žmogaus. Tikrai buvo nelengva. Buvau pasmerkta. Bet šis žingsnis yra vienas geriausių mano gyvenime – ir tas žmogus laimingas, ir aš.
– Ar manote, kad tą sprendimą dabar būtumėte lengviau priėmusi? Tokia informacinė erdvė, gali kažkam parašyti, pasitarti...
– Tikrai niekam nerašyčiau ir nesitarčiau. Esu labai prieš afišavimo savo šeimos židinio problemų. Galbūt senamadiškas požiūris, bet esu prieš skalbinių išvertimą, parodymą problemų.
Manau, kad turime daug garbių žmonių, kurie turi kažkokių problemų, bet apie tai nekalba. Aš juos gerbiu. Šeima yra šventas dalykas. Kažkoks tabu turi būti gyvenime. Aš suprantu, kad žmonės labai įdomu, bet tai mano įsitikinimai.
