Veiksmo drama „Kovos klubas“ (Fight Club) – to paties pavadinimo amerikiečių rašytojo Chucko Palahniuko romano ekranizacija, kurios autorius – režisierius D.Fincheris, iki tol garsėjęs kaip originalių detektyvinių, kriminalinių juostų autorius.
„Kovos klubo“ centre – vaikinas, pavadintas Pasakotoju (akt. Edwardas Nortonas), kurį kankina nemiga.
Tam, kad nejaustų ligos, jis pradeda vaikščioti į anoniminius susirinkimus, bet gyvenimas iš esmės pasikeičia sutikus sėkmės lydimą muilo pardavėją Tailerį.
Juodu apsigyvena apleistame name ir įkuria slaptą draugiją – Kovos klubą, į kurį gali patekti tik tie, kas paklūsta griežtoms taisyklėms.
Filmas pasakoja apie asmenybės tragediją ir nūdienos jaunų žmonių koliziją su vartotojiška visuomene.
Neįmanoma nepastebėti vaizduojamų asmenybės susidvejinimo motyvų, todėl „Kovos klubas“ neretai netgi pavadinamas savita Roberto Louiso Stevensono „Nepaprastos daktaro Džekilo ir misterio Haido istorijos“ interpretacija.
Surinko puikų aktorių kolektyvą. Garsiausias iš jų – vieną pagrindinių (Tailerio Dardeno) vaidmenų atlikęs Bradas Pittas, o egzotiškiausia devintojo dešimtmečio roko žvaigždė Meatas Loafas puikiai įkūnijo pasiligojusį geraširdį imtynininką Bobą.
Už pagrindinį moters (Marlos) vaidmenį aktorei Helenai Bonham Carter kaip geriausiai britų aktorei buvo suteiktas Imperijos apdovanojimas.
Paradoksalu, bet tiek 1996-aisiais pasirodęs romanas, tiek D.Fincherio ekranizacija pripažinimo sulaukė ne iš karto. 63 mln. dolerių kainavęs „Kovos klubas“ kino teatruose uždirbo vos 37 mln., tačiau praėjus 10 metų „The New York Times“ publikuotame straipsnyje kino kuratorius Dennis Limas jį pavadino kultiniu.
Šiuos žodžius patvirtina ir IMDb nuolat atnaujinamas geriausių 250 filmų sąrašas, į kurio dešimtuką patenka ir „Kovos klubas“.
Tikri kovos klubai. Romano autorius Ch.Palahniukas yra sakęs, kad 1999-ieji buvo įtempčiausi metai karjeroje: pasirodžius filmui tūkstančiai moterų ir vyrų visoje šalyje jo klausinėjo, kur rasti tikrą kovos klubą ir kaip į jį patekti.
Rašytojas tvirtino, kad filmo ir knygos siužetas – tiktai vaizduotės vaisius, ir dažnai išvysdavo tą pačią reakciją – žmonės nusivildavo juo ir jo kūriniu. Be to, Ch.Palahniukas jautėsi šokiruotas supratęs, kiek daug moterų linkusios į smurtą.
Beje, pasirodžius „Kovos klubui“ panašių organizacijų atsirado Niujorke, Filadelfijoje ir net Londone, tačiau jos neturėjo nieko bendro nei su knyga, nei su filmu.
„Kovos klubo“ aktualumą praėjus 20 metų po premjeros patvirtina pogrindyje vis dar vykstantys realūs, kruvini kovos klubų susitikimai, taip pat Ch.Palahniuko sprendimas 2015-aisiais išleisti knygos tęsinį grafinio romano serijos formatu.
Beje, romano autorius ne kartą prisipažino, kad paskutinė D.Fincherio filmo scena tobulumu pralenkia jo kūrinio pabaigą.
Pirmai scenai – beveik milijonas dolerių. Iš pradžių įžanginiuose titruose tik girdėjosi šūvio garsas, o juosta prasidėjo kadru, kuriame Pasakotojui į burną įgrūstas pistoletas. Tačiau režisieriui tai nepatiko, todėl jis išleido 750 tūkst. dolerių, kad kompanija „VFX House“ sukurtų naują CGI klipą.
Jame parodytos pagrindinio herojaus smegenys, kuriose paeiliui įsižiebia receptoriai, atsakingi už baimę.
Baimė – vienas pagrindinių „Kovos klubo“ ženklų, todėl D.Fincheris norėjo maksimaliai jos pripildyti. Kūrėjų nuomone, viskas „Kovos klube“ prasideda nuo baimės ir yra jos rezultatas.
Tailerio ir Marlos orgazmai. H.Bonham Carter ir B.Pittas sugaišo tris dienas, kad įrašytų orgazmo garsus herojų sekso epizodui, bet scena galiausiai nepateko į galutinį variantą.
D.Fincheris nutarė šiame epizode apsieiti be aktorių – jį sukūrė CSI grafikos komanda, parūpinusi vaizdo efektus ir „Matricai“, kuri pasirodė tais pačiais 1999-aisiais.
Rūpesčiai dėl filmavimo vietų. Filmavimo darbai vyko 138 dienas dviejuose šimtuose skirtingų vietų. Dėl daugelio jų filmavimo grupė turėjo rūpesčių.
Pavyzdžiui, namas Peiperio gatvėje, kuriame gyveno Taileris, buvo pastatytas nuo nulio tuščiame sklype Kalifornijos mieste Vilmingtone.
Iš pradžių jis atrodė visiškai naujas, todėl dizaineriams teko padirbėti, kad pasendintų konstrukcijas ir išgautų siekiamą efektą. Iškart po filmavimo pastatas buvo nugriautas.
Operatorius Jeffas Cronenwethas virš namo įžiebė šviesą helio balionuose, kad gautų reikiamą apšvietimą. Gyventojai šias šviesas palaikė neatpažintais skraidančiais objektais ir užvertė šerifą pranešimais. Vietos valdžiai teko paspausti „Kovos klubo“ prodiuserius, kad dirbtų greičiau.
Tikras E.Nortono smūgis. Po vakaro alaus bare „Pas Lu“ Taileris išeidamas iš užeigos prašo naująjį draugą trenkti jam per veidą.
Pasakotojas iš pradžių dvejoja, bet paskui skelia smagų antausį. Po kelių bandomųjų dublių D.Fincheris paprašė E.Nortono trenkti kolegai iš visų jėgų, o B.Pittui nieko nesakė. Šiame epizode matyti, kad aktoriui išties skauda, o E.Nortonas vos sulaiko juoką.
Filmavo buvusiame D.Fincherio bute. Pamėgtas E.Nortono personažo būstas – tai pirmasis D.Fincherio butas, kurį jis išsinuomojo persikraustęs į Los Andželą.
Režisierius sakė taip nekentęs tų apartamentų, kad nė nesuabejojęs, ką norėtų susprogdinti filme.
Mirtinai nusigėrė. Pasityčioti iš kaimynų automobilių Peiperio gatvėje – viena mėgstamų Tailerio ir Pasakotojo pramogų. Scenoje, kurioje herojai prie namų treniruojasi žaisti golfą, abu aktoriai buvo visiškai girti.
B.Pittas ir E.Nortonas ilgai nesutiko vaidinti girti, bet D.Fincheris galiausiai įkalbėjo.
Filmavimo grupė pasakojo, kad režisierius tiesiog aikštelėje įpildavo jiems po taurelę tarp dublių. Scenoje matyti, kaip po E.Nortono smūgio kamuoliukas rikošetu lekia į B.Pittą, o tas vos spėja išsisukti. Aktoriaus reakcija tuo metu buvo sulėtėjusi.
Kadras iš „Titaniko“. Studija „Blue Sky“ kūrė vaizdo efektus ir Jameso Camerono „Titanikui“, ir D.Fincherio „Kovos klubui“. Abiejų filmų grafika rūpinosi Johnas Siczewiczas. Jis prisipažino, kad buvo sunku lediniame urve sukurti garą, todėl nutarė iškirpti garą iš Leonardo DiCaprio burnos vienoje paskutinių „Titaniko“ scenų.
Studijos „Fox“ nuosavybė. Juostos finalinėje scenoje E.Nortono ir H.Bonham Carter personažai žiūri, kaip susprogdinami dangoraižiai Los Andželo verslo kvartale „Century City“. Kadre šmėkšteli verslo centas „Century Plaza“, viešbutis „St.Regis“ ir bokštas „Fox Plaza“. Iš tikrųjų visi jie yra skirtingose miesto vietose.
Visi statiniai tuo metu priklausė kompanijai „Fox“, kuri kūrė „Kovos klubą“. Jie pasirinkti neatsitiktinai – kompanijos teisininkai nenorėjo kitų dangoraižių atstovų teismo ieškinių, jeigu jie būtų nutarę, kad sprogimai pakenkė jų reputacijai.
Kurdami scenas vaizdo efektų dailininkai sugaišo ištisus metus.
Jie surinko kiekvieną susprogdinto stiklo šukę, o iš viso buvo sukurta apie keturis milijonus pavienių animuotų elementų.
Parengė Milda Augulytė
