Televizijos žiūrovams G.Leškevičius labiausiai įsiminė kaip laidų „Abipus sienos“ (LNK, TV3), „24 valandos“ (LNK) vedėjas ir muzikinio konkurso „Žvaigždžių duetai“ (LNK) dalyvis.
Pastaruoju metu jis retai šmėžuoja ekranuose. Šiemet į televiziją žurnalistas buvo grįžęs trumpam – TV3 eteryje vedė socialinės dokumentikos laidą „Noriu šio darbo!“
„Dirbdamas televizijoje niekada nesijaučiau taip, lyg sėdėčiau ant bombos, – nesinervinau dėl to, kas nutiks, jei kitą sezoną neturėsiu darbo.
Tai todėl, kad niekada nebuvau pasinėręs į vieną veiklą“, – kalbėjo žurnalistas.
Šiuo metu jo veikla sukasi dviem frontais. Giedrius veda renginius ir juose dainuoja, taip pat pilotuoja oro balioną – skraidina pramogautojus ir dalyvauja varžybose. Be to, jau kelerius metus yra instruktorius, ruošiantis būsimus balionų pilotus.
„Pastaruoju metu stabiliau jaučiuosi danguje nei ant žemės“, – pusiau juokais sakė vyras.
Draugauti su oreivyste 2007-aisiais pradėjęs G.Leškevičius per vieną skrydį ore daugiausia yra praleidęs keturias valandas ir tikisi, kad šiemet pavyks pasiekti 1000 skraidymo valandų.
Vilniaus oreivystės centro balionais skraidantis vyras per sezoną atlieka daugiau nei šimtą skrydžių.
Skraidymo sezonas trunka nuo balandžio iki spalio.
Paklaustas, kaip atrado šį pomėgį, kuris tapo ir pragyvenimo šaltiniu, G.Leškevičius pajuokavo: „Viskas – per blogą draugų įtaką. Bičiulis, jau seniai skraidantis oro balionu, pakvietė prisidėti prie komandos. Nuo pirmo skrydžio pajutau meilę oreivystei.
Dvejus metus paskraidęs kaip keleivis, pradėjau mokytis pilotuoti.
Prisimenu, kaip pirmą sykį skraidinau keleivius. Jaudinausi, bet niekas to nepastebėjo. Kai nusileidus pasakiau, kad tai mano pirmas savarankiškas skrydis, keleiviai stebėjosi: „Nieko sau, jums taip viskas paprasta.“
Giedrius aukščiausiai oro balionu yra pakilęs į keturių kilometrų aukštį. Lietuvos rekordas – 10 km 64 m, pasaulio – daugiau kaip 21 km.
Vis dėlto jam smagiausia skristi nuo keliasdešimties iki kelių šimtų metrų aukštyje.
G.Leškevičius prasitarė, kad jo praktikoje būta situacijų, kai prireikė šaltakraujiškumo. Pavyzdžiui, kartą pakilęs su keleiviais Vingio parke pamatė, kad oro balioną sparčiau, nei prognozuota, vejasi tamsūs debesys. Teko nedelsiant leistis.
Skryžiai oro balionu vyrą žavi ir tuo, kad negalima suplanuoti nusileidimo vietos.
„Mes visada galime suplanuoti, iš kur pakilsime, bet niekada – kur nusileisime. Balionas klauso tiktai vėjo ir skrenda ten, kur jį pučia. Tai ir teikia daugiausia romantikos, žavesio ir džiazo“, – džiaugėsi pašnekovas.
G.Leškevičius yra išbandęs ne vieną ekstremalų užsiėmimą: savarankiškai skridęs parasparniu, pilotavęs nedidelius lėktuvėlius.
Be to, 20 metų turi motociklininko pažymėjimą, o prieš dvejus metus įsigijo šią transporto priemonę.
Ateityje oreivis planuoja rasti laiko bent vienam šuoliui parašiutu.
