Kultinio dainininko Julio Iglesiaso (75 m.) sūnus Enrique – daugiausia visame pasaulyje muzikinių albumų parduodantis ispanų atlikėjas.
Šiuo metu jų skaičius pranoksta 41 milijoną.
Paprastai šykščiai apie asmeninį gyvenimą kalbantis dainininkas šįkart papasakojo ne tik apie kūrybą.
– Ar po 20 metų scenoje vis dar jaudinatės?
– Žinoma, per kiekvieną koncertą nervinuosi. Tai yra geras ženklas.
Jeigu atlikėjas jaudinasi, vadinasi, muzika ir koncertai jam svarbūs.
– Ar ką nors keistumėte, jeigu gyvenimą tektų vėl pradėti iš naujo?
– Tikrai ne. Net vėl sukurčiau tas dainas, kurios neturėjo jokio pasisekimo. Tik taip galėjau išmokti įvertinti hitus.
– Su buvusia tenisininke Ana Kurnikova (38 m. – Red.) kartu esate nuo 2002-ųjų, auginate 16 mėnesių dvynius. Ar jiems niūniuojate savo dainas?
– Taip, ir tai smagu. Grįžęs iš įrašų studijos Nicholui ir Lucy įjungiu planšetę su daina. Jei jie klausosi – geras ženklas.
– O jei ne?
– Vadinasi, mano daina veikiausiai nėra pakankamai gera.
Kita vertus, sunku ilgai išlaikyti tokio amžiaus vaikų dėmesį.
– Kaip pasikeitė jūsų santykiai su Ana gimus dvyniams?
– Pasikeitė požiūris į vertybes. Vaikai visada svarbiausia, todėl reikia įdėmiai žiūrėti, kaip pats elgiesi. Juk tėvų elgesys daro įtaką atžaloms.
Motinas laikau tikromis didvyrėmis. Ana puikiai susidoroja su mamos pareigomis. Ji žino, kaip elgtis, kai abu vaikai vienu metu verkia arba šėlsta.
– Nicholo ir Lucy nuotraukas keliate į instagramą, o bendrų jūsų su Ana nuotraukų ten nėra. Kodėl?
– Atvirai sakant, nieko bloga viešinti asmeninio gyvenimo detales. Bet nuo to laiko, kai su Ana pirmą kartą pasirodėme viešumoje, stengiamės savo santykių nedemonstruoti.
Tai būdas kontroliuoti asmeninį gyvenimą.
Visi žino, kad Ana – mano gyvenimo dalis. Visa kita svarbu tik mums.
– Kartą sakėte: „Esu nesubrendęs idiotas, norintis malonumų. Tai, kad atlieku romantiškas dainas, dar nereiškia, kad ir gyvenime esu romantikas.“ Ar ir dabar taip yra?
– Taip. Daugeliu dainų perteikiu savo troškimus. Realus gyvenimas nėra toks kaip dainose.
Kai turi vaikų, privalai subręsti, bet aš kartais vis dar elgiuosi kaip nesubrendęs idiotas. Tuomet pagalvoju: „O Dieve! Anai tenka rūpintis ne dviem vaikais, o trimis.“
– Ar planuojate turėti daugiau vaikų?
– Dar nenusprendėme, šiuo metu pakanka rūpesčių su dvyniais. Būčiau laimingas turėdamas tris, keturis arba dešimt vaikų.
Ir neturėdamas vaikų jaučiausi laimingas, bet tėvystė sužadina kitokius jausmus.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
