Kaunietis R.Maskoliūnas, ko gero, būtų tapęs iškiliu mokslininku – dar 1990 metais Ukrainos SSR mokslų akademijos Molekulinės biologijos ir genetikos institute apsigynė biologijos mokslų daktaro disertaciją sudėtinga tema „Triušio miokardo baltymus sintezuojančio aparato tyrimai totalinės išemijos sąlygomis“, tačiau jau po poros metų jo gyvenimas pakrypo kita vaga.
Aistringas fantastikos mėgėjas, draugo įkalbėtas, pasiūlė tuometei LTV laidą apie fantastinį kiną „Videokaukas“ ir nuo televizijos nebeatitolo.
„Mūsų tikslas buvo parodyti žiūrovams geriausius mokslinius, fantastinius ir siaubo filmus.
Įžangoje, kuri trukdavo 10–15 minučių, pateikdavome informacijos apie zombius, robotus ir kita.
Norėjome sujungti kiną, literatūrą, mokslą, patyrinėti kokį nors reiškinį, fenomeną, žanrą įvairiais aspektais ir kaip iliustraciją parodydavome filmą“, – pasakojo R.Maskoliūnas.
Septynerius metus gyvavęs „Videokaukas“ tapo kultinis – vos tik jam pasirodžius susidarė nemažas ištikimų žiūrovų būrys, o vedėjas pats imtas vadinti Videokauku.
Vėliau televizija tapo pagrindine R.Maskoliūno veikla. Jis rengė ir vedė kino žurnalą „Kaukodromas“, devynerius metus kūrė mokslo populiarinimo programą „Negali būti“, TV viktoriną „Gamtos kodas“.
Jau beveik dešimt metų gyvuoja laida „Mokslo ekspresas“, kurioje vedėjas nepasirodo, tik skamba užkadrinis balsas.
Į televizijos tinklus patekęs mokslininkas trejus su puse metų buvo Lietuvos televizijos programų direktorius, o pastaruosius 11 metų dirba įsigijimo skyriuje ir perka užsienio produkciją LRT ir „LRT plius“ kanalams.
Filmai, serialai, kuriuos mato žiūrovai nacionalinio transliuotojo eteryje, dažnai ten atsiduria R.Maskoliūno parinkti arba rekomenduoti.
„Užsienio produkcija į mūsų televiziją patenka įvairiai: pasiūlo autoriai ar platintojai, patys vykstame į muges, žiūrime, kas tiktų mūsų kanalui.
Šiemet per LRT rodytą serialą „Babilonas Berlynas“ su kolege matėme Kanų kino mugėje ir kartu su Programų direkcija kolegiškai priėmėme sprendimą jį įsigyti. Planuojame rodyti ir antrą, ir trečią sezonus.
O štai serialą „Išvyka prie Kabančios uolos“ pasiūliau parodyti aš, nes maniau, kad jis to vertas.
„Tvin Pykso“ tęsinį paprašė surasti pats TV direktorius, dabar buvo užsakymas parodyti estų serialą apie bankus „Bank“.
Juosta apie bankininkystės sistemos formavimąsi atgavus nepriklausomybę, manau, bus įdomi – galėsime prisiminti, kiek panašių problemų buvo ir Lietuvoje.
Serialą žiūrovai matys rudenį“, – prasitarė R.Maskoliūnas.
Pastaruoju metu bene didžiausio atgarsio sulaukė mini serialas „Černobylis“ ir mūsų šalies žiūrovai tikisi jį pamatyti lietuviškai. Ar LRT domisi galimybe jį įsigyti?
„Černobylis“ yra HBO produktas, o HBO, kaip ir „Netflix“, ne visada savo kūrinius parduoda vadinamosioms linijinėms televizijoms.
Ypač populiarius serialus jie išlaiko savo bibliotekose – kad būtų daugiau prenumeratorių.
Ieškojome galimybės gauti „Černobylį“, bet kol kas jis išlieka išskirtine HBO nuosavybe“, – sakė LRT produkcijos įsigijimo konsultantas.
Kita žinia R.Maskoliūnui smagesnė – nuo rudens jis rengs autorinę laidą, panašią į kadaise buvusią mokslo populiarinimo programą „Negali būti“. Tai bus tarsi dviejų dalių žurnalas, apžvelgiantis Lietuvos mokslininkų laimėjimus ir įvairių mokslo sričių tarptautinį kontekstą.
„Nanotechnologijos, dirbtinis intelektas, informacinės technologijos, medicininės genų redagavimo tendencijos – visa, kas naujausia, aktualiausia, bus mūsų akiratyje, kad žmonės suprastų, kokia mokslo, technologijų nauda, o galbūt ir žala“, – intrigavo naujos laidos sumanytojas.
