Visuomet pasitempę, pasipuošę ir su šypsena veide. Tokie yra medikai pagal išsilavinimą J. ir Č.Norvaišai.
Sutuoktiniai daugiau nei pusšimtį metų vadovauja šokių klubui „Sūkurys“, treniruoja šokėjų poras, teisėjauja įvairiose šokių varžybose Lietuvoje ir užsienyje, nuo pirmųjų dienų organizuoja konkursą „Gintarinė pora“.
Kauniečiai taip pat randa laiko maudynėms, sportui, kelionėms, puoselėja erdvius namus, patys prižiūri oranžeriją ir sodą, rūpinasi beglobiais gyvūnais.
Be to, J.Norvaišienė ne pirmą kadenciją yra Kauno miesto tarybos narė (išrinkta su visuomeniniu judėjimu „Vieningas Kaunas“).
Ji kurį laiką buvo TV šokių konkursų teisėja, iš vertintojų būrio išsiskyrusi profesionaliomis įžvalgomis ir taktiškumu.
Ne vienas konkursų dalyvis pripažino, kad jos pastabos skatindavusios tobulėti.
„Jeigu vėl pakviestų į šokių konkursą ar kokią panašią laidą, kurioje reikia šokių žinovo žvilgsnio, tikriausiai sutikčiau. Man patinka iššūkiai, nors tenka smarkiai perplanuoti laiką“, – kalbėjo pašnekovė.
Kur slypi jos ir Česlovo guvumo ir jaunatviškumo paslaptis? Gal visus nuopelnus galima priskirti genams?
„Geri genai – dovana, tačiau gyventi su draugu, juo pasitikėti, į jį atsiremti – štai kur didžiausia žmogaus laimė“, – kalbėjo Č.Norvaiša.
Nuo pažinties praėjus daugiau nei šešiems dešimtmečiams pora ir šiandien visur pasirodo kartu, dažnai lyg įsimylėjėliai laikydamiesi už rankų.
Išauginę dukrą, turintys du anūkus ir du proanūkius sutuoktiniai vienas kitą vadina bendrakeleiviu, bendraminčiu ir sielos draugu.
„Kai pora turi bendrų interesų, pomėgių, tikslų, jaučia vienas kitą ir daug laiko leidžia kartu, nėra kada senti ir dūsauti žiūrint serialus“, – vyrui antrino J.Norvaišienė.
Pora tvirtino, kad jiems viskas įdomu, jie dega noru daug ką pamatyti, sužinoti, patirti.
J. ir Č.Norvaišus dažnai galima pamatyti dviese jaukiai sėdinčius kurioje nors Kauno kavinėje ir ramiai gurkšnojančius kavą.
„Turėdami laiko mėgstame prisėsti malonioje aplinkoje ir pasišnekučiuoti prie kavos puodelio.
Paskui nueiname į kiną ar teatrą. Stengiamės nepraleisti naujų gerų filmų ir spektaklių.
Kelis kartus per savaitę drauge sportuojame sporto klube“, – pasakojo moteris.
Pora puoselėja sodą prie nuosavo namo ir name įrengtą oranžeriją, taip pat neįsivaizduoja gyvenimo be priglaustų gyvūnų.
„Prieš kelerius metus prie mūsų namų atklydo jaunas mišrūnas.
Šuo tikriausiai buvo atvežtas į šalia esantį Panemunės mišką ir virve pririštas prie medžio, tačiau ją pavyko nukąsti ar nutraukti. Priglaudėme šunį ir pavadinome Pifu.
Tai jau ketvirtas mūsų priglaustas šuo“, – pasakojo J.Norvaišienė.
