Tikriausiai daug Lietuvos radijo klausytojų V.Žuką prisimena iš katalikiškų laidų, kurias jis pradėjo rengti 1989-aisiais. Jis yra įkūręs katalikų radijo „Mažąją studiją“ ir ne vienus metus jai vadovavo.
Žurnalistas yra parengęs kelis šimtus radijo laidų kultūros, Šventojo Rašto ir teologijos temomis.
2000–2001 metais V.Žukas buvo LRT generalinis direktorius. Vėliau vėl rengė ir vedė radijo laidas.
2004-aisiais kilo nemenkas šaršalas, kai V.Žukas per Lietuvos radiją pasamprotavo apie netradicinę D.Grybauskaitės lytinę orientaciją.
Šią istoriją V.Žukas puikiai prisimena, tačiau nuoskaudų nejaučia – praėjo daug laiko.
„To su D.Grybauskaite susijusio klausimo specialiai nekėliau. Laidos tema buvo apie seksualinę orientaciją, atvirumą, politinį korektiškumą, lygiateisiškumą, – prisiminė V.Žukas. – Kalbėjau apie italų profesorių Rocco Buttiglione, kuriam Europos Sąjungos institucijose nepavyko užimti svarbaus posto tik dėl to, kad jis buvo katalikas. Gvildenau temą, kodėl vieniems leidžiama, o kiti žlugdomi.
D.Grybauskaitę paminėjau surinkęs apie ją duomenis iš trijų nepriklausomų šaltinių – pagal žurnalistinius principus.
Užsienyje tuo niekas nesistebėjo, nes lytinių mažumų pasaulio civilizacijų ir kultūrų istorijoje būta daugybės ir labai talentingų, tačiau Lietuvos provincijoje kai kam tai pasirodė labai netikėta ir pernelyg įdomu.“
Palikęs Lietuvos radiją vyras pasinėrė į meną, kuris nuo jaunystės yra tikrasis pašaukimas. 1974–1979 metais jis studijavo tapybą tuomečiame Dailės institute, tačiau dėl nesutarimų su sovietine instituto vadovybe buvo pašalintas, todėl negalėjo dalyvauti oficialiose parodose.
Į Dailininkų sąjungą menininkas buvo priimtas 1988 metais, o 2000-aisiais gavo Vilniaus dailės akademijos diplomą.
Su žmona Aukse šešis vaikus užauginęs ir tris anūkus turintis V.Žukas yra surengęs per pusšimtį autorinių tapybos, keramikos, koliažų parodų Lietuvoje ir užsienyje.
Jo darbų yra įsigiję keli Lietuvos ir užsienio muziejai, universitetai.
V.Žuko darbus galima apžiūrėti Alantos (Molėtų r.) dvare, kur savivaldybė įkūrė jo vardu pavadintą meno galeriją. Joje eksponuojama apie pusantro šimto menininko dovanotų tapybos, keramikos darbų, koliažų, piešinių.
„Alantos dvare galima išvysti ne tik mano, bet ir kitų menininkų kūrybą. Įkūrėme Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejų. Organizuoju įvairias kilnojamąsias parodas. Neseniai pristatyta dailininkės Elvyros Kairiūkštytės darbų paroda“, – pasakojo V.Žukas.
Jis žinomas ir kaip filmų bei knygų autorius. Vienas garsiausių darbų – dviejų dalių TV filmas „Agrastų vynas“ (1990 m.) apie neformalų mąstytoją Justiną Mikutį.
Šįmet Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje V.Žukas pristatė naują savo knygą „Palaimintasis vyskupas kankinys Teofilius Matulionis“. Ją autorius artimiausiu metu pristatys ir kituose miestuose.
