Pastarosiomis dienomis Vilniaus centre ir Senamiestyje buvo galima išvysti šalyje uždraustos nacistinės ir komunistinės simbolikos, tačiau nerimauti dėl to nereikėjo – čia filmuotas BBC atkuriamosios dokumentikos filmas „Nacių iškilimas“ (The Rise Of The Nazis), pasakojantis apie 1930–1933 metų laikotarpį Vokietijoje ir valdžią perėmusius nacius.
Filmavimo grupė, kurį laiką slėpusi, kas „Nacių iškilime“ kuria pagrindinį veikėją A.Hitlerį, praėjusią savaitę atskleidė jo vardą – tai LRT laidų vedėjas A.Rožickas.
Daugelio televizijos laidų ir renginių vedėjas, filmų įgarsintojas turi ilgametę sceninę patirtį, tačiau iki šiol tokio didelio vaidmens nekūrė.
Filmavimo grupė jį pasirinko vos pamačiusi.
„Dėl A.Rožicko jokių klausimų nekilo. Andrius buvo pirmas žmogus, kurį pamatę pasakėme, kad radome savo Hitlerį“, – sakė filmo vykdomoji prodiuserė Darapon Vongsa-Nga.
Portalui LRT.lt A.Rožickas teigė, kad kol kas negali atskleisti filmavimo detalių, bet vaidinti tokią istorinę asmenybę – dvejopas jausmas.
„Įdomu pažvelgti iš vidaus į tai, ką jis darė ir padarė. Visi mes turime savo nuomonę apie šį personažą, dėl to ir kyla dvejopų minčių. Jį dabar matau dar kitomis spalvomis. Vaidmeniui specialiai nesirengiau, jokių pamokų neturėjau. Rėmiausi ta scenine patirtimi, kurią iki šiol esu sukaupęs. Teko susipažinti su personažo biografija, kuri spalvinga ir aktorinė.
Jo persona – šoumeno, nes jis mėgo dėmesį, buvo efektingas personažas. Nebuvo sunku savyje surasti panašių savybių“, – teigė A.Rožickas.
Kaip ir bet kokia kita garsi istorinė asmenybė, A.Hitleris ne kartą įkūnytas ekrane. A.Rožickas pateks į galeriją, kurioje rikiuojasi fiurerio vaidmens atlikėjai nuo Charlie Chaplino iki neseniai mirusio šveicarų aktoriaus Bruno Ganzo.
Charlie Chaplinas – „Didysis diktatorius“, 1940 m. Pirmas garsinis Ch.Chaplino (1889–1977) filmas, išjuokiantis A.Hitlerį ir kitus aukštus nacių pareigūnus, pasirodė tuo metu, kai JAV ir Vokietijos santykiai dar buvo neutralūs. Pasklido gandų, kad nenorint jiems pakenkti filmas nepasieks ekranų.
Juosta galiausiai pasirodė, nes Ch.Chaplinas buvo finansiškai ir kūrybiškai nepriklausomas nuo kitų studijų, be to, buvo įsitikinęs, kad „A.Hitleris turi būti išjuoktas“.
„Didysis diktatorius“ – tai ir pamokoma drama, ir linksma komedija, ir išradingas farsas. Ch.Chaplinas vaidina Tomainijoje valdžią užgrobusį diktatorių ir jo antrininką – kirpėją iš žydų geto. Filmas gavo penkias „Oskaro“ nominacijas ir tapo Holivudo kino klasika. Kalbama, A.Hitleris filmą matė ir labai juo piktinosi.
Fritzas Diezas – „Septyniolika pavasario akimirkų“, 1973 m. Vokiečių aktorius F.Diezas (1991–1979) tapo pagrindiniu pokarinės SSRS A.Hitleriu – vien kine vaidino fiurerį septynis kartus, o juk dar buvo ir teatro vaidmenų. Aktorius iš visų jėgų priešinosi primestam amplua.
Pavyzdžiui, atsisakė dar kartą tapti fiureriu Jurijaus Ozerovo kino epopėjoje „Išvadavimas“, bet įsikišo politikai – spaudžiamas tuomečio Rytų Vokietijos lyderio aktorius sutiko pratęsti savo hitleriadą.
Tuo metu, kai buvo kuriamas serialas „Septyniolika pavasario akimirkų“, F.Diezas jau keturis kartus buvo persikūnijęs į A.Hitlerį, tačiau įgrisusį despotą vis tiek vaidino įtikinamai.
Dainininkas ir aktorius Jurijus Vizboras, Tatjanos Lioznovos televizijos filme įkūnijęs Martiną Bormanną, prisiminė, kad per finalinę sceną bunkeryje buvo itin nejauku – toks baisus ir kraupus buvo F.Diezo A.Hitleris.
Alecas Guinnessas – „Hitleris: paskutinės dešimt dienų“, 1973 m. Britanijos imperijos ordino kavalierius seras A.Guinnessas (1914–2000) labai norėjo įkūnyti A.Hitlerį.
Sužinojęs, kad britų ir italų biografinėje dramoje pirmiausia svarstoma Dustino Hoffmano kandidatūra, A.Guinnessas tuoj pat išsinuomojo fiurerio kostiumą ir pasisamdė fotografą. Fotosesiją surengė tiesiog Londono gatvėse.
Santūrūs britai į A.Hitlerį nekreipė jokio dėmesio, tik policininkas pastebėjo, kad reichskancleris pasistatė automobilį draudžiamoje vietoje.
Tvarkos saugotojas A.Guinnessui neskyrė baudos – girdi, „nenori likusio gyvenimo praleisti koncentracijos stovykloje“.
Ižūli fotosesija nepraėjo veltui – netrukus A.Guinnessas gavo vaidmenį. Jam britas rengėsi labai kruopščiai, net perėmė A.Hitlerio buitinius įpročius, pavyzdžiui, pradėjo gerti mėtų arbatą ir metė rūkyti.
Anthony Hopkinsas – „Bunkeris“, 1981 m. Pagrindiniu A.Hopkinso (81 m.) piktadariu žiūrovai tradiciškai laiko Hanibalą Lekterį iš „Avinėlių tylėjimo“, bet aktorius su tuo nesutinka: „Mano nuomone, didžiausias piktadarys, kurį įkūnijau ekrane, buvo A.Hitleris. Palyginti su juo, Lekteris – tik apgailėtinas šunytis.“
„Bunkeryje“ A.Hopkinso sukurtas fiureris – palyginti simpatiškas vyras, ir tai prodiuseriams kėlė nerimą. Bet aktorius teigė, jog kurdamas personažą vadovavosi mintimi, kad net ir A.Hitleris yra paprastas žmogus, o tai ir baisiausia.
Drauge dirbę aktoriai tvirtino, jog A.Hopkinsas taip įtikinamai persikūnydavo, kad vokiečių kareivių vaidmenų atlikėjai sustingdavo, kai tik jis prisiartindavo.
Robertas Carlyle’as – „Hitleris: velnio iškilimas“, 2003 m. Škotų aktorius R.Carlyle’as (57 m.) vaidino A.Hitlerį kanadiečių TV mini seriale iškalbingu pavadinimu.
Jame pasakojama apie A.Hitlerio gyvenimą nuo vaikystės iki 1934-ųjų, kai jis tampa vienvaldžiu Vokietijos vadovu.
Po filmavimo praėjus kuriam laikui R.Carlyle’as tvirtino, jog prireikė kelių mėnesių, kad išsilaisvintų iš Vokietijos reichskanclerio gniaužtų: „Jeigu jūs spjaudotės tulžimi kaip A.Hitleris, ne taip lengva sustoti, kai režisierius sako „stop“.
Viskas sukasi sušukuotoje galvoje, skamba visa ta neapykanta ir pasibjaurėjimas, ir tenka pasėdėti, palaukti, kol praeis. Man prireikė kelių mėnesių – jaučiausi siaubingai.“
Bruno Ganzas – „Trečiojo reicho žlugimas“, 2004 m. Oliverio Hirschbiegelio juosta „Trečiojo reicho žlugimas“ – pirmas pokarinis vokiečių filmas, kurio pagrindinis veikėjas yra A.Hitleris.
Fiurerį įkūnijo puikus šveicarų aktorius B.Ganzas (1941 – 2019).
Neapsieita be skandalo: kai šveicaras prasitarė, kad tam tikru metu jam net pagailo to žmogaus, vokiečių spauda sprogo nuo pasipiktinimo, o pats filmas apkaltintas tuo, kad „neturi aiškios moralinės etinės pozicijos“. Tiesa, nei filmo, nei B.Ganzo populiarumo tai nesumažino.
Nors „Trečiojo reicho žlugimas“ labai dramatiškas ir buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, B.Ganzo vaidinamas A.Hitleris tapo interneto memu. Tam pasitarnavo scena, kurioje fiureris, supratęs, kad karas pralaimėtas, netenka savitvardos.
Pagal ją internautai sukūrė daugybę filmukų su naujais subtitrais.
Daugumoje vaizdo įrašų A.Hitlerį ištinka isterija, kai jis sužino kokią nors iš kojų verčiančią naujieną – nuo galimo skaipo uždraudimo Rusijoje iki Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
