„Į pirmąjį projektą, kuriame dalyvavau, atėjau visai be patirties. Atsimenu, kad stoviu, nesuprantu, kas vyksta, svaigsta galva, balso nevaldau. Po nesėkmingo pasirodymo sekė didelis nusivylimas savimi.
Žinojau, kad nuvyliau tuos, kurie manimi tikėjo, visiškai nebetikėjau savo jėgomis. Svarsčiau, gal man neverta dainuoti, gal tiesiog nesu tam sutverta. Vienos sekmadienio dalyvės kūno kalba man rodė, kad ji jaučiasi lygiai taip pat, kaip aš tada“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi G. Lokytė.
„Tuomet patekau į kitą projekto etapą ir tai mane išgelbėjo. Žinojau, kad turiu ruoštis kitiems pasirodymams, užsikūrė vidinės motyvacijos varikliukas ir noras kitą kartą į sceną eiti tvirtesnei. Baisiausia, kad tokios nesėkmės gali priversti žmogų tiesiog mesti veiklą, kuri jam teikia didžiulį malonumą. Manau, palaikyti prastai pasirodžiusį atlikėją yra daug svarbiau, nei girti tą, kuriam pasisekė puikiai“, – atskleidė dainininkė.
„Puikiai žinau, kokios mintys užklumpa po nesėkmės. Tik dabar mokausi į kiekvieną savo klaidelę nežiūrėti pro padidinamąjį stiklą. Manau, kad ypač dainininkų profesijoje yra per daug saviplakos. Net jei visą koncertą atidainuoji tobulai, vėliau galvosi apie vienintelę natą, kuri buvo ne tokia. Kartais po pasirodymų nueinu pagirti vieno ar kito atlikėjo, o jie įsitikinę, kad tiesiog mėginu juos raminti.
Mums reikia nustoti save plakti ir mesti tą perfekcionizmą į šoną. Klaidos yra žavios, iš jų mes mokomės. Nė vienas nėra tobulas, o būti tobulu scenoje – tiesiog nuobodu“, – dalijosi atlikėja.
„Nekalbu apie žmones, kurie pasirodo prastai ir vėliau įsivaizduoja, kad buvo nepelnytai kritikuojami. Jie – visai atskira istorija. Man svarbūs tie, kurie vieną kartą suklydę nusprendžia, kad tai – jų kelio pabaiga. Nesustokite, kalbėkime apie nesėkmes garsiai. Tai – tik pirmas ar antras bandymas, o jų gali būti tūkstančiai.
Manau, jei kažkokia veikla gyvenime tau svarbi, privalai dėti visas pastangas, kad tobulėtumei ir įvertinimas anksčiau ar vėliau ateis“, – teigė G. Lokytė.
„Tokie projektai tuo ir pavojingi. Jei suklysti, čia negali gauti antrojo šanso, teisėjų darbas yra vertinti tavo pasirodymą. Jei ateini netvirtai pasiruošęs psichologiškai, vėliau gali kristi į labai skaudžią savęs nuvertinimo duobę.
Tai – televizinis žaidimas, o ne pasaulio pabaiga. Man labai liūdna, kad kai kurie dalyviai to nesupranta. Tai – vienas bandymas, o kad pasiektumei tobulybę, reikia nenuleisti rankų ir labai daug dirbti“, – patirtimi dalijosi „Finalo ketverto“ narė.
„Finalo ketvertas“ – moderniausias LNK televizijos muzikinis projektas. Kiekviena laida – lyg finalas – prasideda nuo keturių muzikinius sostus užėmusių vokalistų. Į jų vietas pretenduoja daugybė norinčių, tačiau mesti iššūkį gali tik gavę tris teisėjų Vido Bareikio, Egidijaus Dragūno ir Martyno Tylos „taip“.
Šį sekmadienį 19 val. LNK televizijos žiūrovus stebins sostuose sėdintys vaikų darželio muzikos mokytoja Indrė Juodeikienė, modernioji Eglė Jakštytė-Eley, nuo pirmojo finalo soste sėdintis Gabrielius Vagelis bei Gabija Lokytė. Šou veda Rolandas Mackevičius ir Mantas Stonkus.
