Gimęs Vilniuje, Rokas užaugo Radviliškio rajone. Jo šeima čia turi ūkį, kuriame ir pats aktorius vaikystėje ir paauglystėje buvo priverstas darbuotis.
„Turėjome ir tvartą, ir kiaulių, ir arklių, aš ir mėšlą mečiau. Toks prie ūkio vaikas buvau“, – laidai „Nuo... Iki…“ pasakojo aktorius.
Būtent iš kaimo parsivežta šiaulietiška tarmė Rokui Petrauskui atvėrė kelią į televizijos serialų pasaulį. Į pirmąją atranką jis buvo pakviestas tik dėl akcento, kurio šešerius metus studijuodamas Vilniuje visaip bandė atsikratyti.
„Dėl savo profesijos aš kaifuoju“, – sako aktorius. Teatro akademijai Rokas priekaištų neturi – nors ne vienas aktorius viešai peikia kai kurių dėstytojų mokymo metodus, jis turi kitokią nuomonę.
„Tų menkinimų pas mus tikrai nebuvo. Manau, kad aktoriaus profesija yra tikrai negailestinga ir joje turi išlikti stipriausi. Ji tikrai sunki. Kai per mėnesį suvaidini 20 spektaklių, prisideda filmavimai, renginiai, dar ir repeticijos vos ne kiekvieną dieną. O jei dar turi šeimą…
Kai kada tai yra nesuvokiami skaičiai, nesuvokiamas fizinis, emocinis krūvis. Ir jei esi silpnas, jei mėgsti verkšlenti, čia ne ta vieta, man atrodo. Tai tikrai ne silpnųjų žmonių profesija. Man atrodo, kad akademija ir turi atsijoti tuos žmones. Aišku, ten neturi būti kažkokio psichologinio smurto, bet tikrai reikia atsisijoti tuos žmones, kurie nepaveža“, – atvirai sako Rokas Petrauskas.
Rokas neslepia, kad gyvenime buvo momentų, kad jis nusivylė aktoriaus profesija.
„Ši profesija – lyg amerikietiški kalneliai. Nuo studijų laikų, kiek kartų… Turbūt iki 100 galima suskaičiuoti, kai galvoji, kad mesi, tada – kad vėl gali toliau dirbti, buvo minčių, kad aš nieko nesugebu, aš tam netinkamas, gal reikia ko nors kito siekti, gal čia nepelninga... Pastoviai tai sukasi. Ypač kai esi laisvai samdomas, pas mus pastoviai būna – arba tu nieko neturi, arba viskas suplaukia į vieną vietą“, – sako jis.
Rokas sako, kad kartais teatro kolegas jis mato dažniau nei savo žmoną, taip pat aktorę Indrę Mickevičiūtę ir vaikus – trejų Džiugą bei prieš 4 mėnesius gimusią Adelę. Tačiau šeima tėtį labai palaiko ir jis gali šiuo metu atsiduoti karjerai.
„Žmona mane labai palaiko. Mes taip sutarėm – kol ji gali, tol augina vaikus, nes man dabar sekasi. O po to žiūrėsim, išleisim į darželius, į mokyklas ir galės ji karjerą daryti“, – „Nuo... Iki…“ laidai atvirai kalbėjo Rokas.
