Aktorė M.Rodriguez kartu su kolege Milla Jovovich naikino pavojingus zombius veiksmo trileryje „Absoliutus blogis“ ir iki šiol su Vinu Dieseliu skrajoja gatvėmis kriminalinio trilerio „Greiti ir įsiutę“ tęsiniuose.
Ji puikiai prisimena savo pirmą darbą kine – sportinę dramą „Merginų kovos“ (2000 m.). 165 cm ūgio aktorė tame filme įkūnijo jauną boksininkę. Per atranką ji sugebėjo nurungti 350 pretendenčių.
„Nuo to laiko kūriau stiprių moterų vaidmenis. Norėjau, kad merginos, žiūrėdamos į mano herojes, galvotų: „Štai kokia yra tikrai nepriklausoma moteris“, – didžiuodamasi kalbėjo M.Rodriguez.
Didžiajame ekrane su piktadariais kovojanti aktorė gyvenime grumiasi su vidiniais demonais.
Jos tėvas kilęs iš Puerto Riko, motina – iš Dominikos Respublikos. Vaikystėje Michelle matė, kaip motina kenčia tėvo smurtą.
Užsispyrusi, aikštinga mergaitė buvo pašalinta iš penkių mokyklų ir nuolat kivirčydavosi su močiute.
Ši nesutramdomą anūkę auklėjo Jehovos liudytojų dvasia. Vėliau Michelle nusprendė atsisakyti bet kokio tikėjimo.
„Darau, ką noriu, kada noriu ir kaip noriu“, – taip savo gyvenimo šūkį išdėstė M.Rodriguez, dar vaikystėje nusprendusi, kad pati nustatys gyvenimo taisykles.
Prieš kelerius metus Michelle nutraukė sužadėtuves su musulmonu, kuris reikalavo priimti jo tikėjimą, o prieš penkerius metus daug ką nustebino prisipažindama, kad savo laimę įsivaizduoja ne tik su vyru, bet ir su moterimi.
„Tampu brandesnė ir nebenoriu meluoti nei sau, nei kitiems dėl to, kokia esu iš tikrųjų“, – sakė M.Rodriguez.
Ar yra kas nors, ko ji nepajėgtų padaryti? Dar neseniai į šį klausimą aktorė būtų atsakiusi neigiamai, bet vaidmuo „Oskaro“ laureato britų režisieriaus Steve’o McQueeno („12 vergovės metų“) kriminaliniame trileryje „Našlės“ lėmė posūkį ir karjeroje, ir gyvenime.
„Našlėse“ pasakojama apie keturias moteris, kurias sieja jų vyrų paliktos skolos. Mirę jų sutuoktiniai buvo puikiai žinomi kriminaliniame pasaulyje, o dabar jos priverstos iš naujo pradėti gyvenimą.
– Kalbama, kad iš pradžių nenorėjote vaidinti šiame filme.
– O, taip. Baisiai išsigandau. Perskaičiau scenarijų ir pasakiau sau: „Na, jau ne.“ Nusivyliau siužetu, nes apie moteris sprendžiama pagal jų vyrus.
Be to, mano herojė Linda siaubingai priminė visa tai, ką mačiau vaikystėje. Naujojo Džersio lūšnynai, jų moterys, pasiryžusios aukoti savo gyvenimą dėl vyrų, kurie jas išduoda. Motinos, priverstos vienos auginti savo vaikus.
Į valias prisižiūrėjau, kaip buvo elgiamasi su mano mama, ir nenorėjau ekrane pakartoti vaikystėje patirto košmaro. Įpratau persikūnyti į stiprias herojes. Veiksmo filmai man buvo tapę komforto zona.
– Kas privertė priimti iššūkį?
– Pokalbis su režisieriumi. Jis atskleidė filmo viziją, papasakojo, kad Čikaga, kurioje gyvena mūsų herojės, įkūnija triumfuojantį kapitalizmą.
Čia vyrai siekia aukštų postų tik tam, kad galėtų vogti, tvirkinti ir apgaudinėti.
Ir šio kriminalinio pasaulio epicentre – keturios moterys. Mirus vyrams jos privalo išgyventi miesto džiunglėse.
Kai režisierius baigė kalbėti, buvau pasirengusi sušukti: „Pone, aš su jumis!“
Steve’as įžvelgė manyje tai, ko pati nežinojau. Visą gyvenimą demonstravau jėgą ir stengiausi, kad visi pamatytų, kokia aš kieta.
Tik pasikalbėjusi su S.McQueenu supratau, kad švelnios, mylinčios moters širdies galia dažnai būna stipresnė už fizinę jėgą.
Būtent tuomet sugebėjau suvokti ir pateisinti daugelį motinos poelgių.
– Jūsų ankstesni vaidmenys buvo kitokie, tad tikriausiai buvo nelengva persikūnyti?
– 16 metų pabrėždavau savo stiprybę, bet stengdamasi išvengti Holivudo moterų stereotipų pati tapau stereotipu.
Nieko tokio, kad buvo sudėtinga. Man tai buvo naudinga.
– Ar padėjo partnerės?
– Prieš kelerius metus kolegė ir bičiulė M.Jovovich, imdama iš manęs interviu vienam leidiniui, paklausė, apie kokį vaidmenį svajoju.
Atsakiau, kad noriu nusifilmuoti kino juostoje, kurioje pagrindiniai vaidmenys tektų keturioms moterims, visai nesvajojančioms ištekėti.
Pasirodo, labai naudinga kartais garsiai išsakyti svajones. Nepraėjo nė treji metai ir aš jau filmavausi tokioje juostoje.
– S.McQueeno filmas – ne tik apie moteris, bet ir apie banko apiplėšimą. Jūsų herojei vienu metu teko paimti į rankas pistoletą.
– Keista, bet būtent epizodai su ginklu rankose man buvo patys sudėtingiausi.
Juk beveik 20 metų mokiausi šaudyti iš kovinių ginklų, kiekviename filme ką nors užmušdavau.
„Našlėse“ turėjau apsimesti, kad niekada rankose nelaikiau pistoleto ir nežinau, kaip su juo elgtis. Buvo nelengva.
Žiūrėdama į savo partneres kai ką supratau: daugelis moterų nesuvokia, kad iš prigimties yra puikios šaulės ir, jei norės, gaiduką paspaus taip, kaip reikia.
Taigi, vaikinai, su mumis geriau nejuokaukite.
Parengė Ona Kacėnaitė
