Sukako trylika metų nuo dienos, kai Ph.Collinsas koncertavo pilnutėlėje Vilniaus „Siemens“ arenoje.
Tuo metu jis buvo viena ryškiausių Lietuvoje viešėjusių muzikos žvaigždžių. Pirmą ir kol kas vienintelę dainininko kelionę į mūsų šalį apkartino sveikatos problemos.
Į Vilnių tada Ph.Collinsas atvyko smarkiai peršalęs – kad bent kiek atgaivintų balsą, gydytojai jam prieš koncertą leido vaistus.
Kone iki paskutinės minutės buvo svarstoma galimybė koncertą atšaukti, tačiau Ph.Collinsas nenorėjo to daryti – jau tuo metu užsimindavo, kad jo gastrolės gali būti paskutinės, o Lietuvoje iki tol nebuvo lankęsis.
Koncertas įvyko, žiūrovai ėjo iš proto, nors Ph.Collinsui buvo sunku dainuoti, jo veidą vis iškreipdavo nusivylimo savimi grimasos, o padainuoti biso jis nesugebėjo – balsas tiesiog dingo.
„Negalėjau jūsų nuvilti“, – rodydamas į plakatą su užrašu „laukėme tavęs visą gyvenimą“, žiūrovams sakė dainininkas.
Kiti du koncertai Čekijoje buvo atšaukti, Ph.Collinsas grįžo namo gydytis.
Prabėgus trylikai metų, epizodas Vilniuje atrodo labai nereikšmingas. Šiuo metu Ph.Collinsą kamuoja kur kas rimtesnės bėdos.
Dar prieš keliolika metų dainininkas prisipažino, kad dėl nugaros skausmų jam vis sudėtingiau groti būgnais, tačiau šiuo metu jam net vaikščioti sunku.
2007-aisiais Ph.Collinsas surengė koncertų turą su savo buvusiais bendražygiais – garsia grupe „Genesis“ – ir sulaukė milžiniškos šlovės.
Per vieną koncertą dainininkas prisėdo atlikti publiką džiuginančio epizodo – sugroti būgnų dvikovos su pagrindiniu koncertų būgnininku Chesteriu Thompsonu.
Įpusėjęs jis pajuto, kad nejaučia rankose lazdelių taip, kaip kelis sėkmingos karjeros dešimtmečius.
„Tai nepaaiškinama, medikai irgi nieko negalėjo pasakyti. Bandžiau imti didesnes lazdeles, bet tai nepadėjo. Tiesiog per akimirką kažkas nutiko. Nebegaliu groti taip, kaip anksčiau“, – prieš kelis mėnesius britų spaudai sakė dainininkas.
2015-aisiais nugaros skausmus kentusiam Ph.Collinsui buvo atlikta stuburo operacija. Ji nepavyko taip, kaip dainininkas tikėjosi. Po operacijos viena koja liko beveik visiškai paralyžiuota. Dainininkas jos nebejaučia ir gali vaikščioti tik lėtai, pasiramsčiuodamas lazdele.
Be to, dainininką iki šiol kamuoja klubo sąnario skausmai. Atrodė, kad su aktyvia jo karjera viskas baigta.
Pats Ph.Collinsas į tai žiūrėjo filosofiškai: „Nebegaliu groti būgnais, bet tikrai dėl to neverksiu naktimis.“
Būtinybės koncertuoti jam nėra – dainininkas laikomas vienu turtingiausių Didžiosios Britanijos muzikantų.
Tačiau nuo 2002-ųjų naujų dainų albumo neįrašęs muzikantas pajuto niežulį – prie židinio sėdėti supamojoje kėdėje su antklode ir šlepetėmis jis dar nebuvo pasirengęs.
Prieš dvejus metus jis išleido autobiografinę knygą, kurios pavadinime ironizavo savo sveikatos sutrikimus, – „Dar nemiręs“.
Ta proga muzikantas paskelbė po ilgos pertraukos rengiantis koncertus Londone ir keliuose kituose Europos miestuose.
„Nežinau, ar žmonės dar nori mane girdėti“, – tiesioginiame radijo eteryje ištarė Ph.Collinsas.
Po reklamos pauzės jis sužinojo, kad visi bilietai į penkis pasirodymus prestižinėje Londono salėje „Royal Albert Hall“ išgraibstyti per 15 sekundžių.
Tapo aišku, kad kelių koncertų nepakaks. Beje, du iš penkių minėtų pasirodymų Londone teko atšaukti – sunkiai vaikščiojantis dainininkas suklupo viešbučio kambaryje, susižalojo ir buvo išvežtas į ligoninę.
Bet toliau viskas einasi kaip sviestu patepta. Pernai prasidėjusios koncertinės gastrolės vyksta iki šiol – šiuo metu Ph.Collinsas vieši JAV, o kitų metų pradžioje vyks į Australiją ir Naująją Zelandiją.
Jo koncertai rengiami didelėse arenose ir net stadionuose, ir bilietai beveik visada išgraibstomi. Pavyzdžiui, Buenos Airių (Argentina) stadione šių metų pavasarį pasiklausyti poproko veterano atėjo net 55 tūkstančiai žiūrovų.
Publikos neatbaido ir tai, kad Ph.Collinsas beveik negali vaikščioti. Į sceną lėtai įėjęs su lazdele, jis sėdasi į kėdę ir joje praleidžia visas dvi su puse koncerto valandos.
Tačiau skambus balsas niekur nedingo, o koncertuose publikos širdis šildo dešimtys gerai žinomų Philo dainų: „Another Day In Paradise“, „One More Night“, „In The Air Tonight“, „You’ll Be In My Heart“, „Sussudio“ ir kitos.
„Iš pradžių nervinausi, kaip žmonės priims tai, kad visą laiką sėdžiu. Bet tiesa tokia, kad jei dainuodamas stovėčiau, jausčiau didelį skausmą.
Perskaičiau vieną straipsnį apie koncertą, kuriame buvo parašyta, kad senstu oriai. Tai mane gerai nuteikė“, – duodamas interviu JAV žurnalui „Rolling Stone“ juokėsi Ph.Collinsas.
Kritikai sutinka: kai Ph.Collinsas koncertuose elgiasi taip, lengviau sutelkti dėmesį į balsą ir muziką.
Kita vertus, pačiam dainininkui tai nelengva – jis buvo pripratęs daug ir energingai judėti scenoje.
Kitas klausimas – mušamieji, prie kurių Ph.Collinsas anksčiau savo koncertuose prisėsdavo bent kelis sykius.
Dabar jis to jau negali daryti – tik trumpai pagroja rankomis mušamu perkusiniu instrumentu kachonu.
Ph.Collinsas, žinoma, galėjo pasisamdyti vieną iš geriausių pasaulio būgnininkų, tačiau problemą išsprendė būdu, kuris šiems koncertams suteikė dar daugiau šilumos.
Būgnais koncertuose visą vakarą groja Nicholas Collinsas – Philo sūnus, kuriam tėra septyniolika. Negana to, groti tėvo koncertuose jis pradėjo būdamas vos penkiolikos.
Žurnalistų ir kritikų pirmoji reakcija, išgirdus Ph.Collinso pasirinkimą, buvo kiek skeptiška. Suprask – neapsiplunksnavęs paauglys tokią galimybę gavo tik dėl tėvo noro, kad jis nuolat būtų šalia.
Vis dėlto jau po pirmų gastrolių koncertų skeptikai nutilo. Kad Nicholas groja puikiai ir yra ne pagal amžių subrendęs muzikantas, pripažino net Ph.Collinso bendražygiai, kartu grojantys ne vieną dešimtmetį.
Negana to, moksleiviui puikiai sekasi atkurti tėvo būgnų skambesį. Tiesa, vaikinas kuklinasi ir sako, kad taip yra todėl, kad turi galimybę groti senaisiais tėvo instrumentais.
Dėl pasaulinių gastrolių su tėvu Nicholui tenka praleisti ištisus mokslų mėnesius. Laimė, Ph.Collinsas džiaugėsi, kad jo sūnus – puikus mokinys, o mokytojai supratingai žiūri į jo ilgas koncertines atostogas.
Scenoje ne vieną, o du Collinsus matantys žiūrovai tik džiaugiasi – tai atrodo kaip simbolinis estafetės perdavimas.
Ir, beje, jau ne pirmas. Vyresnis muzikanto sūnus iš pirmos santuokos 42-ejų Simonas Collinsas taip pat yra puikus būgnininkas, dainavęs progresyviojo roko grupėje „Sound Of Contact“.
Kalbama, kad sūnaus Nicholo muzikavimas kartu buvo viena priežasčių, dėl kurių Ph.Collinsas susitaikė su jo motina – trečia žmona Orianne Cevey.
Šios poros gyvenimo istorija – verta Holivudo scenarijaus. Su 23 metais jaunesne Orianne Ph.Collinsas susipažino gastroliuodamas Šveicarijoje – mergina buvo jo vertėja.
Meilė trenkė kaip žaibas: po kelių dienų Ph.Collinsas savo antrai žmonai Jill išsiuntė faksą ir pranešė norintis skirtis.
Su O.Cevey jis susituokė 1999 metais. Pora susilaukė dviejų vaikų, tačiau 2008-aisiais išsiskyrė. Ph.Collinsas žmonai sumokėjo 25 milijonų svarų sterlingų kompensaciją, kuri buvo laikoma didžiausia britų pramogų pasaulio istorijoje.
Išsiskyrusi Orianne susilaukė dar vieno vaiko su nauju draugu bankininku, tačiau prieš kelerius metus pradėjo vėl artimai bendrauti su Ph.Collinsu. Prieš dvejus metus dainininkas patvirtino, kad gyvena su buvusia žmona.
Atrodo, kad juos suartino ir panašios sveikatos problemos – po operacijos dėl pažeisto kaklo slankstelio Orianne prieš kelerius metus buvo iš dalies paralyžiuota ir galėjo judėti tik pasitelkusi vežimėlį, tačiau po ilgos reabilitacijos atsigavo.
Nors santuokos įžadų neatnaujino, šeima dabar atrodo laiminga – kartu lankosi įvairiuose labdaros renginiuose ir premjerose.
Po audringų gyvenimo vingių Ph.Collinsas atrodo suradęs ramybę, be to, visiškai nevartoja alkoholio, nuo kurio kadaise buvo priklausomas.
Dabar jam vėl lenkiasi pilnutėlės koncertų salės ir, atrodo, tai dar toli gražu ne pabaiga.
„Jau mąstau apie naują albumą. Metas grįžti į studiją“, – JAV žurnalistams sakė Ph.Collinsas. Lyg juokais primindamas – jis dar tikrai nemiręs.
