Giedriaus nesėkmių ruožas prasidėjo dar 2016-aisiais, kai nugaišo šuo, o netrukus teko užmigdyti 16 metų katę.
Vėliau mirė tėvas, bankrutavo Giedriaus maitinimo įmonė. Praėjusių metų pabaigoje jis išsiskyrė su televizijos laidų vedėja Asta Stašaityte (47 m.), su kuria augina du sūnus.
„Klausiau savęs: kas čia vyksta, ką aš blogo padariau?“ – prieš pusmetį laidoje „Stilius“ guodėsi G.Masalskis ir neslėpė, kad nebuvo lengva ištverti gyvenimo siųstus išbandymus.
Visa galva į darbus šiuo metu pasinėręs vyras, jau rudenį vesiantis LRT radijo laidą „Tuzinas“, atlaikytus smūgius dabar vadina vertingomis gyvenimo pamokomis.
– Kaip jaučiatės po visų likimo išbandymų?
– Viskas priklauso nuo požiūrio. Kai saulė šviečia, tai blogai ar gerai? Galima įvairiai vertinti.
Aš laikausi pakankamai gerai, nepanikuoju, nejaučiu nerimo.
– Esate sakęs, kad nebuvo lengva atlaikyti virtinę nemalonumų.
– Nesakau, kad nesikrimtau ir kad buvo lengva. Tai būtų netiesa. Bet tai paskatino daug ką pergalvoti, pakeisti požiūrį į tam tikrus dalykus.
Galima lengvai viską mesti, pulti į paniką ar depresiją, bet aš išmokau labai vertingų pamokų – kur nukreipti savo energiją, kaip vertinti vieną ar kitą situaciją. Ir tai ne filosofavimas, o pasirinkimas.
Visas mūsų gyvenimas susideda iš įvairių pasirinkimų. Blogo pasirinkimo nėra, tiesiog reikia pagalvoti, kas tau labiausiai tinka.
– Kas jums padėjo prieiti tokias išvadas?
– Pats. Porą kartų buvau susitikęs su psichologais, esu atviras, daug skaitau. Interneto laikais galima daug ką susirasti. Aš pats susitvarkau su negerovėmis.
Nėra nei slapto recepto, nei slapto žmogaus, kuris vestų kaip kelrodė žvaigždė. Mes ateiname į pasaulį vieni ir išeisime vieni. Aš niekam ant pečių neužkraunu savo reikalų.
– Ar buvo dienų, kai atrodė, kad žemė slysta iš po kojų, bet nieko negalite padaryti?
– Tai gali užklupti nepriklausomai tuo to, kas vyksta gyvenime.
Būna labai pakylėtų laikotarpių, bet vieną dieną staiga ima atrodyti, kad visur – duobė.
Kaip į tai reaguoti, renkiesi pats. Yra dalykų, kurių negali pakeisti. Pavyzdžiui, jeigu dabar vyktų žemės drebėjimas, turėtum pasirinkti – pasislėpsi po stalu ir verksi ar išeisi į lauką ir galvosi, į kurią pusę bėgti.
– Blogus įvykius išliūdėjote. Dažnai berniukai mokomi neverkti, nerodyti blogų emocijų. Kita vertus, savižudybių skaičiumi vyrai lenkia moteris.
– Tai tiesa, bet manyčiau, kad požiūris, jog berniukai neturi verkti, yra atgyvenęs.
Aš išliūdžiu kai kuriuos momentus ir taip buvo ne tik pastaraisiais metais.
Yra buvę liūdna ir vidurinėje, ir aukštojoje mokykloje, ir televizijoje, ir radijuje. Tokiais atvejais blogiausia vaidinti, kad tau nėra liūdna.
– Ne kartą sakėte, kad esate linkęs užsisklęsti. Ar tai netrukdo priimti aplinkinių pagalbos?
– Tai tiesa, bet aš išmokau nebijoti paprašyti pagalbos. Tik svarbu kreiptis į tą, kuris gali padėti. Jeigu apie savo bėdą kalbėsi su tokiu pat bėdžiumi, rezultato nepasieksi.
– Ar tikite, kad laikas gydo žaizdas? O gal randai lieka amžinai?
– Viskas priklauso nuo to, ar gyvensime prisiminimais, ar šia diena su mintimis apie ateitį.
Aš nesirenku gyventi praeitimi.
Taip, aš viską prisimenu, žinau, kokioje lentynėlėje guli praeitis.
Jei noriu, pasiimu, pavartau. Tai tarsi knygos bibliotekoje.
– Ar liūdnos mintys piktybiškai neatakuoja?
– Jos lenda, bet aš išmokau su tuo susitaikyti – liūdnų minčių nereikia vyti karingai. Jei imsi kovoti, jos taps dar įkyresnės.
Liūdnas mintis reikia vertinti kaip praplaukiančius debesis.
Taip jas neskausmingai ir gainioji. Pasijuoki truputį iš jų. Arba sugalvoji imtis kokios nors aktyvios veiklos. Tai padeda.
– Kaip po skyrybų pasikeitė jūsų buitis?
– Aš neskirstau darbų į vyriškus ir moteriškus.
Namuose galiu atlikti visus santechniko darbus, taip pat moku išsilyginti ir susisiūti drabužius, pasiruošti valgyti.
– Netekote šuns, katės. Gal jau turite naują augintinį?
– Neturiu. Suprantu, kad kol kas negalėčiau jam skirti pakankamai dėmesio.
Paaugo vaikai, jiems reikia daugiau laiko. Ir darbų užtenka.
Esu save įspraudęs į atsakomybės rėmus, negaliu atsainiai elgtis su gyvūnais.
Mamai po tėčio mirties nupirkau šunytę, dabar jos – pačios geriausios draugės.
– Ar įsivaizduojate save, sukūrusį kitą šeimą?
– Kol kas apie tai negalvoju. Tvarkausi su savimi, savo darbais, vaikų reikalais.
Žada tuziną įdomybių
* Kadaise radijo stotyje M–1 karjerą pradėjęs G.Masalskis šį rudenį vėl sės prie mikrofono.
* LRT radijuje jis ves laidą „Tuzinas“, kuri bus transliuojama trečiadieniais nuo 12.12 val.
* Valandos trukmės laidoje studijos svečiai pasakos apie 12 dalykų. Pavyzdžiui, keliautojas – apie 12 miestų, kuriuos vertėtų aplankyti, literatūros kritikas – apie 12 įspūdingų knygų.
