Sutuoktinę Vidą prieš pusmetį palaidojęs K.Ignatavičius liūdesį ir vienatvę malšina visuomenine veikla, kūryba bei sportu, tačiau sako, kad jo namai niekada nebebus tokie, kokie buvo net 48 santuokos metus. Žmoną jis prisimena su didžiule meile ir šiluma.
„Kol kas gedžiu ir noriu įamžinti jos atminimą. Turiu kilnią idėją Vidą įamžinti dainoje“, – ištarė K.Ignatavičius LRT televizijos laidoje „Gyvenimas“.
Muzika ir daina Kauno ceremonimeistrą K.Ignatavičių lydėjo visą gyvenimą. Būsimą žmoną Vidą, tuomet dar 18-metę, jis pastebėjo irgi būdamas scenoje.
„Studijavau architektūrą ir ansamblyje „Aitvarai“ grojau gitara. Ansamblis buvo labai populiarus ir aš tuomet dar buvau gražus – ilgais šviesiais garbanotais plaukais.
Žmoną pamačiau šokių salėje. Paprašiau garso operatoriaus, kad pakviestų tą merginą – noriu susipažinti. Jis pakvietė, pasišnekėjome, pakviečiau į pasimatymą“, – mintimis nuklydo į jaunystę pašnekovas.
Pirmas pasimatymas virto draugyste, o po metų pora atšoko vestuves.
Kartu per gyvenimą žengdami sutuoktiniai išsaugojo tvirtą šeimą, daug kas juos laikė pavyzdžiu.
Iki auksinių vestuvių porai pritrūko vos dvejų metų. Būdama 65-erių pernai rudenį Vida mirė. Dabar šeimos namuose Kaune, Žaliakalnyje, Kęstutis gyvena vienas.
„Turėjo ji tam tikrą nelaimę – invalidumą. Griūdama susilaužė stuburo slankstelį. Po operacijos teko vaikščioti su lazdele. Kankindavo skausmai, todėl vartojo stiprius vaistus.
Nualino širdį ir ji sustojo. Iš vakaro dar susirinkome su kaimynais sode, bendravome, o ryte ji nebeatsikėlė“, – liūdnai pasakojo vyras.
Anot meilės ambasadoriumi tituluojamo kauniečio, mirtis negali nugalėti tikros meilės. Auksines vestuves jis švęs, nors Vidos ir nėra.
Juodu seniai svajojo apie šią šventę, jos labai laukė, todėl atėjus laikui K.Ignatavičius auksines vestuves paminės su šeimos nariais – sūnumi Gediminu, marčia Rasa ir anūkais Pauliumi bei Indre.
„Mano tėvai mirė gana anksti, bet jų auksinį jubiliejų susirinkę giminaičiai paminėjome. Manau, po dvejų metų aš vėl sukviesiu visus artimuosius, ant stalo stovės mūsų abiejų nuotrauka.
Bet, kaip sakoma toje Salvadoro Sobralio dainoje, aš dabar mylėsiu mus už abu. Lieka man vienam, nors ir pamuštu sparnu, saugoti šeimą ir žmonos atminimą“, – atsiduso našlys.
Vyras įsitikinęs, kad darnios šeimos recepto nėra ir niekas jo nepasakys. Tokį receptą sutuoktiniai turi rasti patys. Kita vertus, kertiniai santuokos dalykai niekada nesikeičia: pagarba, pagalba, supratimas ir tikėjimas vienas kitu.
„Liudiju tai iš savo patirties: šeimos reikia neapleisti, o jos sukūrimo dieną pavadinti gimimo diena ir visuomet ją švęsti.
Žvelgiant iš visuomenės pusės, šeima – tai valstybės, tautos ląstelė, pagrindas. Būtų gerai, kad tos ląstelės nesidalytų.
O man šeima – du žmonės, kurie turi po vieną sparną. Jie susijungia ir gali skristi. Vienas atsiskiria, ir viskas.
Jei priklijuosi sparną, tai bus mechanika, tam tikra chirurgija“, – sakė tūkstančius porų sutuokęs kaunietis.
Per ilgus bendro gyvenimo metus šeimoje būta ir nesutarimų, ir krizių, bet sutuoktiniai sugebėjo likti drauge ir gyventi toliau. Santuoka K.Ignatavičiui niekada neatrodė rutina, o jos šventumu ir tvirtumu tiki iki šiol.
„Abu nebuvome be nuodėmių, – neslėpė K.Ignatavičius. – Dirbdamas tokį darbą, organizuodamas įvairius renginius, lankydamasis priėmimuose bendravau su daugybe žmonių, atsirasdavo visokių simpatijų. Bet žmona nepavydėjo, kaip ir aš jai. Šeima – tai šventi dalykai, o visokios asmeninės simpatijos ir antipatijos – visai kas kita.“
Našlys prisipažino nežinantis, ar į gyvenimą dar galės įsileisti kitą moterį, nes Vidos atminimas ir brangus, ir artimas. Kita vertus, širdžiai neįsakysi.
„Rotušė yra mano antroji žmona – baltoji gulbė“, – sakė bajorų kilme galintis pasigirti K.Ignatavičius. Čia skambant iškilmingai muzikai ir ore tvyrant jauduliui Kęstutis sutuokė ir ne vieną garsią porą.
„Edmundas Jakilaitis vis prisimena, kad sėkmingai jį sutuokiau, Natalijos Zvonkės vestuvės buvo triukšmingos – atėjo su skalikais, lojimais.
Tai daugiau žaidimas, iš ceremonijos daromas šou, kuris su tvirtu apsisprendimu nedaug turi bendra. Padarinius žinome“, – numojo ranka K.Ignatavičius.
Dabar jis Kauno rotušėje priima tik jubiliejines vestuves švenčiančias poras ir veda oficialius renginius.
Sumažėjus darbų bajoras užsiima kita veikla: groja, priklauso įvairioms Kauno organizacijoms ir bendruomenėms, žaidžia golfą. Tai padeda nepasenti ir gerai jaustis.
Parengė Milda Augulytė
