Kai C.Zetos-Jones vyro Michaelo Douglaso (73 m.) sūnus Cameronas (39 m.) už prekybą narkotikais pateko į kalėjimą, daug artimųjų nuo jo nusisuko. Tik ne pamotė – ji nuolat lankė už grotų.
„Tėvas ir jo žmona mane gelbėjo sunkiausiomis akimirkomis. Ypač daug padėjo Catherine“, – neseniai sakė pirmą kartą po įkalinimo viešai prabilęs C.Douglasas.
Dviejų „Oskarų“ laureato M.Douglaso ir jo pirmosios sutuoktinės Diandros Luker sūnus 2010-aisiais buvo nuteistas už narkotikų platinimą.
Bausmės laikas turėjo baigtis šiemet, bet prieš pusantrų metų vyras buvo perkeltas į reabilitacijos centrą.
C.Zeta-Jones nuolat lankė už grotų atsidūrusį Cameroną, atsivesdavo ir vaikus – dukterį Carys (14 m.) ir sūnų Dylaną (17 m.), kurių susilaukė su M.Douglasu.
Neseniai jos paramos prireikė ir sutuoktiniui – rašytoja Susan Braudy pareiškė, kad beveik prieš 30 metų M.Douglasas prie jos priekabiavo.
Esą kartą 1989 metais, kai Susan dar dirbo M.Douglasui priklausančioje prodiuserių kompanijoje, jis ėmė laidyti dviprasmiškas užuominas, o galiausiai jos akivaizdoje pradėjo masturbuotis.
Išsigandusi moteris išbėgo iš patalpos, o aktorius esą ją vijosi segdamasis diržą.
– Po S.Braudy pareiškimo jūsų vyrą M.Douglasą imta drabstyti purvais. Ką apie tai manote? – žurnalistai paklausė C.Zetos-Jones.
– Michaelas kine dirba daugiau nei 50 metų. Jo reputacija yra puiki. Jį ir visą mūsų šeimą šokiravo šie be jokio pagrindo mesti kaltinimai. Juk Michaelas, kaip ir aš, visa širdimi palaiko judėjimą „#Metoo“.
Džiaugiuosi, kad Michaelas šiuos kaltinimus paneigė dar prieš pasirodant jiems žiniasklaidoje.
– Atrodo, esate stipri moteris.
– Stiprus žmogus panašus į tenisininką, visada atsiduriantį ten, iš kur galėtų atmušti varžovo kamuoliuką. Aš stengiuosi tinkamai atremti iššūkius.
– Iš kur semiatės stiprybės?
– Manau, iš protėvių paveldėjau velsietišką ryžtingumą. Mano genuose – darbininkų klasės kova dėl išlikimo.
Mane galima daužyti, bet kas kartą, kai atsistoju, tampu stipresnė.
Visuomet turėjau stiprų variklį, o stabdžiai neveikė. Būdama jauna pradėjau šokti miuzikluose ir greitai tapau geriausia.
Siekis būti geriausiai nulėmė visą mano gyvenimą. Prisimenu, kaip šaltame, lietaus merkiamame Londone stovėdavau eilėje, kad gaučiau vaidmenį.
Kai išgirsdavau, kad esu per aukšta ar kad plaukai per tamsūs, nurydavau kartėlį ir sliūkindavau namo.
O kitą dieną vėl stovėdavau eilėje vildamasi, kad gal šiandien tiksiu. Jei ne, gal rytoj. Atėjo laikas, kai tikau.
– Ar tokios stiprybės jums visuomet pakanka?
– Jeigu tai susiję su mano šeima, tuomet pakanka. Dėl savo šeimos kovoju kaip liūtė – taip aršiai, kad vaikai kartais iš manęs juokiasi.
Pirmą vaidmenį Holivudo nuotykių filme „Zoro kaukė“ gavau ne dėl to, kad buvau žavesnė ar talentingesnė už kitas, – aš tiesiog nejaučiau baimės. Prodiuseriai tai pajuto.
Metams bėgant drąsa ir pasitikėjimas savo jėgomis mažėja, o klausimų tik daugėja. Ar manimi domisi tikrai nuoširdžiai? Ar mano sprendimai teisingi?
Jaunystėje maniau: jei šiandien manęs nereikia, prireiks rytoj. O dabar viskas atrodo kitaip: šiandien sako, kad esu reikalinga, o ryte gal išgirsiu, kad jau ne.
– Kokias dukters Carys savybes labiausiai ugdote?
– Noriu, kad ji būtų drąsi, pasitikėtų savimi ir to neprarastų visą gyvenimą.
Abu mūsų vaikai labai anksti suvokė esantys privilegijuotos šeimos nariai. Jų auklėjimui skyriau daug laiko ir jėgų.
Ši investicija atsipirko – sūnus jau priimtas į vieną geriausių universitetų. Tuo visi didžiuojamės, kita vertus, šiek tiek liūdime, nes jis paliks šeimos lizdą.
Dukra, kaip ir jos brolis, domisi teatru, filmų kūrimu. Esu tikra, kad jie taip pat taps žvaigždėmis.
Parengė Ona Kacėnaitė
