Pinigai gali lengvai susukti galvą, bet reikia mokytis tam atsispirti – tokią žinutę žiūrovams siunčia naujo lietuviško serialo „Paveldėtoja“ pagrindinė herojė Saulė Meilutė. Jos vaidmenį kuria aktorė Anastasija Marčenkaitė.
Kultiniame filme „Ekskursantė“ debiutavusi ir kino kritikų bei žiūrovų simpatijas pelniusi jaunoji aktorė sieks pavergti ir TV žiūrovų širdis. 19-metė mergina atlieka pagrindinį vaidmenį naujame LNK televizijos seriale „Paveldėtoja“, kurį režisavo Ramūnas Cicėnas ir Mantas Verbiejus.
– Esate prisipažinusi, kad nesate artistė nuo gimimo. Bet gyvenimas taip susiklostė, kad einate aktorystės keliu, ar ne? – pasiteiravau A.Marčenkaitės.
– Apie artistės kelią nuo mažumės nesvaigau, tiesiog atsitiktinai pasitaikė proga būnant dar vienuolikos metų išbandyti aktorinius gabumus – nusifilmuoti Audriaus Juzėno filme „Ekskursantė“, ir atsivėrė naujas pasaulis.
Debiutas buvo daugiau nei sėkmingas – iškart metų aktorės titulas, Sidabrinės gervės statulėlė. Džiaugiuosi, kad patekau į A.Juzėno rankas, – šis režisierius žino, kaip priversti aktorius padaryti tai, ko jis nori.
Štai ir dabar jo naujame filme „Pelėdų kalnas“ vaidina jauni, plačiajai publikai dar nepažįstami aktoriai ir A.Juzėno padedami atsiskleidžia, ko gero, net jiems patiems netikėtu kampu.
– Kaip sako patyrę meistrai, viena pavojingiausių vilkduobių jaunų aktorių kelyje – ankstyva šlovė. Jus ji kaip tik ir užgriuvo. Ar pavyko šią vilkduobę aplenkti, peršokti?
– Kai filmavome „Ekskursantę“, buvau vienuolikametė, filmas ekranuose pasirodė tik po penkerių metų. Taigi buvau jau šiek tiek subrendusi ir nuo šlovės neapsvaigau.
Žinoma, būta interviu, fotosesijų, bet gatvėje į mane niekas nesigręžiojo, telefono skambučiais ar laiškais neatakavo. Ir džiaugiuosi. Kam nepatinka ramiai gyventi?
– Kokią heroję kuriate seriale „Paveldėtoja“? Kokios jos savybės jums pačiai artimos, o ką reikėjo kurti pasitelkiant vaizduotę, teorines žinias?
– Personažas man artimas – tai jauna mergina Saulė. Ji atvira, kilniaširdė, visiems linkinti tik gera ir nežinanti, kad žmonės moka gyventi melagystėmis, klastomis, apgavystėmis. Jai tai visiškai svetima ir nepriimtina.
Būdama ne tik geros širdies, bet ir drąsi, užsispyrusi, Saulė su tuo nesitaiksto ir kovoja. Mane žavi jos tiesmukumas, man patinka, kad ji kovotoja už tiesą. Aš irgi nepakenčiu melo, bet kartais nematau reikalo rėžti tiesos į akis.
– Vadinasi, tai iš esmės teigiama, net rožinė herojė. Ar nepasigendate tamsesnių bruožų? Juk žmonės vienspalviai nebūna.
– Norėčiau pabandyti savo galimybes vaidindama neigiamus personažus. Man atrodo, kur kas įdomiau įlįsti į kokio nors niekšo, bjaurybės kailį. Tik nežinia, ar pavyktų. Tikiuosi, gyvenime dar pasitaikys tokia galimybė.
– Kokią žinutę savo heroje ir visu serialu norite pasiųsti žiūrovams?
– Mano herojė Saulė ištaria frazę: „Paveldėjimas gali išardyti ir stipriausias šeimas.“ Manau, neverta pamesti galvos dėl pinigų. Jie labai vilioja, bet, kaip žinome, niekada nenupirks nei laimės, nei meilės, nei sveikatos. Reikia vertinti jausmus.
– Ko iš jūsų reikalavo ar prašė režisierius?
– Saugoti sveikatą! Filmavome šaltu metu, o vaizdavome vasarą, vilkėjome lengvus drabužius. Nepaisant režisieriaus perspėjimų, teko pagulėti lovoje sirguliuojant.
Tiesą sakant, nuolat girdėdama apie panašias situacijas filmavimo aikštelėje nesiliauju stebėtis: kodėl vasarinės scenos filmuojamos ne vasarą, kodėl tempiama į rudenį ar net žiemą?
– Kokių, be šalčio, nuotykių ir iššūkių patyrėte?
– Buvo sunku vaidinti neįprastas emocijas – meilę ir neapykantą. Meilę gal lengviau, o prie įniršio, neapykantos dar reikėtų padirbėti – jaučiu, kad sunku įsijausti.
Kaip ir visi žmonės, moku pykti, rėkti, bet tai darau retai, į konfliktus nesiveliu, todėl tokie jausmai man tolimi. O filmuojant reikia „aukštos temperatūros“! Tada man padėdavo kolega Arnoldas Eisimantas – paerzindavo, kad supykčiau.
– Nors kaip aktorė žengiate tik pirmus žingsnius, girdėjau, jau turėjote kai ką dėl to aukoti, net meilę...
– Mes visada gyvenime renkamės. Tai nebuvo aukojimasis, tiesiog įvyko taip, kaip įvyko. Širdis niekam nedužo.
Abu nusprendėme pasukti skirtingais keliais, nors ir buvo labai gera kartu. Taip pasielgėme, kad netrukdytume vienas kitam siekti karjeros. Jeigu mano antroji pusė būtų iš kino pasaulio, galbūt vis dar būtume kartu. Jam buvo sunku suprasti aktorių darbo ypatumus – bučinius, rodomą meilę, net bendravimą su kolegomis už kadro.
Juk pasibučiavusi priešais kamerą vėliau negali elgtis taip, lyg to žmogaus nepažinotum.
– Jei pažvelgtume ne į heroję, o į jus, koks dabar būtų etapas? Kokį savo gyvenimo knygos puslapį verčiate?
– Manyčiau, būtų augimo etapas. Kaip bręstu fiziškai, norėčiau, kad taip pat bręstų mano vidinis pasaulis. Stengiuosi mokytis iš savęs ir iš kitų, skaityti, tobulėti.
Po „Paveldėtojos“ peržiūros patyriau stresą. Man pradėjo nepatikti tai, ką vaidinau, kaip šypsausi, judu, atrodau. Prireikė laiko, kad paimčiau save į kumštį: taip, esu savikritiška, bet vaidinau nuoširdžiai, kaip mokėjau. Žinau, kad yra kur augti.
Kiekvieną žingsnį lydi paslaptys
* Saulė Meilutė, geros širdies, drąsi, užsispyrusi mergina, atvyksta į iš pamotės paveldėtą senovinį Krikštėnų dvarą. Jos vienintelis tikslas – taikiai išspręsti paveldėjimo klausimus su jos žemėje neteisėtai gyvenančia ir verslą sukančia Balsių šeima.
* Tam pasipriešina Auksė (Monika Bičiūnaitė), Vytauto Balsio (Vytautas Kupšys) žmona. Ji ištekėjo tikėdamasi tapti šio turto savininke. Auksė pasirengusi bet kokia kaina atsikratyti konkurentų.
* Įsiplieskusį konfliktą apsunkina ir tai, kad Saulė ir Vytauto sūnus Rokas (A.Eisimantas) pamilsta vienas kitą. Roką myli ir Kristina (Aina Norgilaitė).
* Netrukus paaiškėja, kad Saulę su šia nauja nepažįstama vieta sieja daug daugiau nei paveldėtas turtas. Kiekvieną jos žingsnį lydi senos miestelio paslaptys. Jos arba padės meilei triumfuoti, arba galutinai ją sugriaus.
