Pastarieji dveji metai Jonavoje įsikūrusio, prieš tai ilgai JAV gyvenusio dainininko A.Vilčinsko gyvenime, regis, buvo laimingi: jis vedė beveik perpus jaunesnę mylimąją R.Gajauskaitę, juodu viešai dalijosi šiltais jausmais ir netgi mintimis susilaukti vaikų.
„Tai bus paskutinės mano vestuvės, – sakė dainininkas, prisiekęs meilę ketvirtai žmonai, taip pat buvusiai emigrantei, dėl meilės grįžusiai į Lietuvą iš Airijos. – Mes pasirenkame tas moteris, kurios mus jau seniai išsirinko.
Man tik atrodo, kad aš išsirinkau. Gerai, kai moterys gudrios ir kažkaip padaro, kad mums atrodo, jog mes jas renkamės. Jei ji nenorėtų, tai nieko ir nebūtų.
Tikiuosi su Rūta nugyventi iki grabo lentos.“
Tačiau ši santuoka netruko ilgai – po beveik dvejų metų poros keliai išsiskyrė. Erdviuose namuose vaizdingoje Jonavos vietoje dainininkas vėl liko vienas. Kodėl?
„Aš esu aš, gyvenu taip, kaip suprantu gyvenimą, o ne taip, kaip įsivaizduoja kiti, kuriems viskas aišku: girdi, vedė 29 ar 30 metų jaunesnę, vadinasi, bus taip, anaip ir ne kitaip.
Viskas turi savo priežastį. Nesu visiškas kvailys, nežinantis, ką gyvenime reikia daryti ir kaip elgtis.
Kiekvieną dieną galvoju, ar esu sąžiningas sau. Ir kai pasakau, kad esu sąžiningas, vadinasi, ta darna jau yra manyje“, – miglotai savo gyvenimo vingius aiškino dainininkas LRT laidoje „Gyvenimas“.
Nors A.Vilčinskas interviu yra davęs ne kartą, šis pokalbis buvo kitoks – Arvydo namuose Jonavoje jį kalbino žurnalistė J.Lieponė, buvusi trečia žmona.
Kadaise jie taip pat džiaugėsi radę vienas kitą ir širdį užplūdusiais jausmais.
Arvydas tuomet gyveno JAV, Jurgita – Lietuvoje. Juodu susipažino bendraudami nuotoliniu būdu kaip žurnalistė ir interviu herojus. Susižavėjęs Jurgita Arvydas pakvietė ją į JAV, ten jie kurį laiką gyveno, keliavo po šalį.
Dabar buvusiuose namuose Jurgita tik viešnia, o su buvusiu gyvenimo pakeleiviu kalbėjosi apie permainas jo asmeniniame gyvenime.
„Kas sunkiau: tušti namai ar tuščia širdis?“ – griebė jautį už ragų J.Lieponė.
A.Vilčinskas nebandė išsisukinėti gražbyliavimu: „Tuščia širdis – šimtą kartų sunkiau. Tušti namai nebūtinai reiškia, kad tavo širdis tuščia, – būna ir taip, kad namai visko pilni, o jautiesi nelaimingas. Be abejo, kad tuščia širdis sunkiau.“
Kas nutiko, kad mažiau nei po dvejų metų ėmė irti ketvirta laisvės šauklio A.Vilčinsko santuoka?
Nors pranešimų apie byrančią Arvydo ir Rūtos santuoką komentatoriai kaip skyrybų priežastį netruko nurodyti pernelyg didelį poros amžiaus skirtumą, dainininkas kalbėdamasis su buvusia žmona tvirtino, kad metai čia niekuo dėti.
„Štai Ovidijus, tavo sūnus, – mano geriausias draugas, – sakė Arvydas Jurgitai. – Jam dvidešimt treji ir mes randame bendrą kalbą. Jis pakankamai subrendęs žmogus.
Subrendusio žmogaus mąstysena mažai skiriasi, ar jis būtų trisdešimties, ar šešiasdešimties.
Tai jau nusistovėjusi pasaulėžiūra. Jeigu trisdešimtmetis mąsto brandžiai, tai ir sulaukęs šešiasdešimties panašiai mąstys.“
Dabar A.Vilčinskas daugiausia laiko skiria muzikai ir pomėgiams. Dainos kartais atspindi jo emocinę būseną – išgyventi jausmai svarbūs kūrybai.
„Yra dainų, kurias sukuriu, bandau dainuoti ir apsižliumbiu, nes mane tai jaudina. Tokias ypač sekasi rašyti, kai apėmęs liūdesys, net depresija, kai ne viskas gyvenime sekasi. O kai viskas sekasi, nelabai ir įkvėpimo randasi“, – kūrybos subtilybėmis dalijosi dainininkas, gerbėjams suteikdamas vilties, kad dabar, liūdnuoju laikotarpiu, jo repertuarą papildys naujos dainos iš nelaimingos širdies.
Kai pasklido žinia apie pastarąsias skyrybas ir žurnalistai bandė iškvosti priežastis, pats A.Vilčinskas svarstė, kad gal jis nesukurtas šeimai.
Tą pačią mintį savaip suformulavo ir J.Lieponė: „Yra toks posakis: kai Dievas dalijo tvirtas šeimas, gal dalis žmonių stovėjo eilėje prie profesijos?
Tavo kūrybinis kelias, muzikinė karjera kur kas nuosaikesnė ir aiškesnė negu jausmų linija.“
Vis dėlto A.Vilčinskas nesutiko, kad yra karjeristas, nematantis nieko kito, išskyrus sceną.
„Mano jausmai yra stiprūs. Dažnai vadovaujuosi jausmais, o ne šaltu protu, ir man tai patinka.
Po metų gal atrodys, kad priėmiau netinkamą sprendimą, gal išryškės faktų ir aplinkybių, bylojančių, jog reikėjo daryti kitaip, bet tuo momentu galva surenka visą informaciją ir priima sprendimą. Jausmams tenka itin svarbus vaidmuo“, – tvirtino jausmingų dainų autorius.
Laimės be mylimos moters neįsivaizduojantis vyras vis dėlto pripažino turintis daug ydų, tam tikrais atvejais esąs užsispyręs. Jis netgi stebėjosi, kokia kvailė gali su juo gyventi. („Juk mes išsiskyrę“, – pamatęs nustebusį buvusios žmonos žvilgsnį priminė dainininkas.)
Daug gražių akimirkų yra buvę A.Vilčinsko gyvenime. Ko verti vien daugeliui į atmintį neišdildomai įstrigę 1989-ieji? O Arvydas, be kita ko, tais metais išleido pirmą albumą.
Vyras nenukabina nosies ir tikisi, kad gyvenime dar bus įsimintinų akimirkų.
Grįžęs į Lietuvą A.Vilčinskas atgaivino savo pomėgį – radijo bangomis valdomų laivelių konstravimą.
Susikonstravęs tokį plukdydavo Jonavos miesto tvenkinyje. Dabar paėmęs į rankas laivelį lygina jį su savo gyvenimu.
„Tas laivelis keičiasi kaip žmogaus gyvenimas – jis būna tuščias arba pilnas, – rodydamas laivo korpuso ertmę, į kurią reikia įmontuoti variklį, aiškino A.Vilčinskas. – Prikrauni mechanizmų ir jis laimingas plaukia. O būna momentų, kai jis tuščias, jis – niekas.“
Parengė Milda Augulytė
